Pranešimas 001
Komisijos pranešimas - TRIS/(2023) 1955
Direktyva (ES) 2015/1535
Pranešimas: 2023/0397/AT
Valstybės narės pranešimas apie teksto projektą
Notification – Notification – Notifzierung – Нотификация – Oznámení – Notifikation – Γνωστοποίηση – Notificación – Teavitamine – Ilmoitus – Obavijest – Bejelentés – Notifica – Pranešimas – Paziņojums – Notifika – Kennisgeving – Zawiadomienie – Notificação – Notificare – Oznámenie – Obvestilo – Anmälan – Fógra a thabhairt
Does not open the delays - N'ouvre pas de délai - Kein Fristbeginn - Не се предвижда период на прекъсване - Nezahajuje prodlení - Fristerne indledes ikke - Καμμία έναρξη προθεσμίας - No abre el plazo - Viivituste perioodi ei avata - Määräaika ei ala tästä - Ne otvara razdoblje kašnjenja - Nem nyitja meg a késéseket - Non fa decorrere la mora - Atidėjimai nepradedami - Atlikšanas laikposms nesākas - Ma jiftaħx il-perijodi ta’ dewmien - Geen termijnbegin - Nie otwiera opóźnień - Não inicia o prazo - Nu deschide perioadele de stagnare - Nezačína oneskorenia - Ne uvaja zamud - Inleder ingen frist - Ní osclaíonn sé na moilleanna
MSG: 20231955.LT
1. MSG 001 IND 2023 0397 AT LT 29-06-2023 AT NOTIF
2. Austria
3A. Bundesministerium für Arbeit und Wirtschaft
Abteilung V/8
A-1010 Wien, Stubenring 1
Telefon +43-1/71100-805433
E-Mail: not9834@bmaw.gv.at
3B. Magistrat der Stadt Wien
Magistratsabteilung 20 - Energieplanung
A-1010 Wien, Rathausstraße 14-16
Telefon: +43-1/4000-88305
Fax: +43 1 4000 88304
E-Mail: post@ma20.wien.gv.at
4. 2023/0397/AT - B00 - Construction
5. Priimtas Vienos miesto tarybos potvarkis, kuriuo nustatomas 15-ojo rajono teritorijų energetikos planas
6. Šildymo sistemos naujuose pastatuose
Šildymo sistemų naujuose pastatuose planavimas
Šilumos tiekimo vamzdynų infrastruktūros statyba ir planavimas
7.
8. 2018 m. pabaigoje iš dalies pakeitus Vienos statybos kodeksą (Provincijos įstatymų leidinys (LGBI.) Nr. 69/2018), buvo įvesta priemonė – teritorijų energetikos planai, pagal kuriuos galima tikslingai ir tvariai kontroliuoti energijos išteklių naudojimą patalpoms šildyti ir karštam vandeniui naujuose pastatuose tiekti.
Šis reglamentas yra potvarkis, priimtas pagal Vienos statybos kodeksą ir taikomas kartu su statybos įstatymu. Jis taikomas atskirai kiekvienam savivaldybės rajonui.
Jame nustatyta, kad, esant centralizuotam šilumos tiekimui, turi būti naudojama ši arba kita labai efektyvi alternatyvi sistema pagal Vienos statybos kodekso 118 straipsnio 3 dalį. Dėl šios priežasties naujuose pastatuose nebeleidžiama naudoti gamtinių dujų patalpų šildymui ir karštam vandeniui tiekti.
Plano papildymus galima gauti pranešimo procedūros metu šiuo adresu:
https://www.wien.gv.at/stadtentwicklung/energie/erp/aktuell.html
Pastaba. Nuo 2020 m. iki 2022 m. pabaigos jau pranešta apie devyniolika teritorijų energetikos planų.
9. 2016 m. spalio 4 d. Europos Parlamentas balsavo už tai, kad ES ratifikuotų JT susitarimą dėl klimato, po to, kai rugsėjo 30 d. buvo gautas Ministrų Tarybos pritarimas. ES ratifikavimas užtikrino sąlygas pirmam visuotiniam, teisiškai privalomam visuotiniam klimato apsaugos susitarimui, kuris įsigaliojo 2016 m. lapkričio 4 d.
Siekiant užtikrinti, kad visuotinis atšilimas ilgainiui būtų gerokai mažesnis nei du Celsijaus laipsniai, privaloma sumažinti visos energetikos sistemos priklausomybę nuo iškastinio kuro ir iki 2050 m. visiškai atsisakyti iškastinio kuro, t. y. anglies, naftos ir gamtinių dujų.
Patalpų šildymo rinkos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas
Tam taip pat reikia didelių pokyčių patalpų šildymo sektoriuje, kuris vis dar labai priklauso nuo iškastinio kuro šildymo sistemų. Daug gamtinių dujų šildymo sistemų vis dar montuojamos naujuose pastatuose. Federaliniu įstatymu (įstatymu, kuriuo draudžiamas alyva kūrenamų katilų įrengimas) (ÖKEVG 2019 (2019/965/A)) naujuose Austrijos pastatuose jau uždrausta naudoti alyva kūrenamas sistemas.
Patalpų šildymo rinka kinta labai lėtai. Katilų vidutinis tarnavimo laikas yra nuo 20 iki 25 metų, o daugelis dujomis kūrenamų katilų ir šildytuvų veikia 30 metų ar ilgiau. Todėl visiškas iškastinio kuro atsisakymas šioje rinkoje yra įmanomas tik ilgalaikėje perspektyvoje. Nuosekliam perėjimui reikia kelių etapų, pradedant specialiais naujiems pastatams taikomais kriterijais.
Patalpų šildymo sektoriuje jau yra technologiškai ir komerciškai išplėtotų iškastiniu kuru grindžiamų šildymo sistemų alternatyvų, kurios egzistuoja jau kurį laiką. Be to, Vienoje pastaraisiais metais finansavimo politika jau labai sėkmingai skatino naudoti atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais ir centralizuotu šilumos tiekimu grindžiamas šildymo sistemas. Pavyzdžiui, dauguma naujų pastatų daugelį metų buvo šildomi šilumos siurbliais arba centralizuotai tiekiama šiluma (iki 2040 m. parengtas priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo planas, kuriuo siekiama užtikrinti atitiktį klimato tikslams ir taip pat atsižvelgiama į numatomus pokyčius ES apyvartinių taršos leidimų prekybos srityje), o išimtiniais atvejais – medienos granulėmis. Pavyzdžiui, statistiniai duomenys jau rodo, kad daugiau kaip 40 proc. namų ūkių ir komercinių pastatų Vienoje jau naudoja šias klimatui nekenkiančias šildymo sistemas.
Techninės ir ekonominės alternatyvos šildymui gamtinėmis dujomis naujuose pastatuose
Reglamentuose, pavyzdžiui, šiuo metu priimtuose teritorijų energetikos planuose, reikalaujama, kad būtų galima naudotis techninėmis ir ekonominėmis iškastinio kuro šildymo sistemų (dujų šildymo sistemų) alternatyvomis, kad jos atitiktų ES pastatų energinio naudingumo direktyvą. Pridedamoje Vienos miesto užsakytoje ataskaitoje (prieš dabartinę dujų kainų krizę) parodytas atsinaujinančiųjų energijos šaltinių, grindžiamų šilumos siurbliais, kurie gali būti naudojami visame mieste, ekonominis gyvybingumas. Todėl sukuriamos būtinos sąlygos sumažinti iškastinių dujų šildymo sistemų dalį naujuose pastatuose pagal ES Pastatų energinio naudingumo direktyvą ir jos įgyvendinimą Austrijoje.
Atsižvelgiant į ekonominę padėtį, susijusią su labai efektyviomis alternatyviomis šilumos tiekimo sistemomis naujuose pastatuose, kaip aprašyta pirmiau, gali būti laikoma, kad yra besąlyginis viešasis interesas panaikinti iškastinio kuro naudojimą šildymo ir vandens šildymo sistemose visais atvejais, kai yra bent dvi labai efektyvios alternatyvios sistemos, atitinkančios ES pastatų energinio naudingumo direktyvą. Tai pasakytina apie teritorijų energetikos planuose nustatytas sritis.
Tikslas – padėti siekti klimato ir energetikos tikslų, visų pirma susijusių su šilumos tiekimo naujuose pastatuose priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimu. Be to, pradėtas pagrįstas vamzdynų infrastruktūros (centralizuoto šilumos tiekimo ir dujų) atskyrimas – dėl su sąnaudomis susijusių priežasčių – taip užtikrinant planavimo tikrumą investuotojams.
Nacionalinė atsakomybė
skirtingai nuo įrenginių tuose sektoriuose, kuriems taikoma ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema, valstybės narės yra atsakingos už pastatų šildymo įrenginių išmetamo CO2 kiekio mažinimą. Nustatant teritorijų energetikos planus siekiama sumažinti šį išmetamą teršalų kiekį ir taip prisidėti prie Austrijos išmetamo CO2 kiekio mažinimo tikslo pagal ES pastangų pasidalijimo reglamentą.
Santrauka
Paryžiaus klimato apsaugos susitarime reikalaujama iki 2050 m. laipsniškai atsisakyti iškastinio kuro. Austrijos federalinė vyriausybė ir Vienos provincijos vyriausybė siekia iki 2040 m. neutralizuoti klimato kaitą. Tam, be kita ko, reikia visiškai pakeisti iškastinį kurą, skirtą patalpų šildymui ir karštam vandeniui pastatuose tiekti. Pirma, Vienos nustatyti teritorijų energetikos planai neapima iškastinio kuro šildymo sistemų įrengimo naujuose pastatuose, kai naują pastatą galima prijungti prie centralizuotai tiekiamos šilumos įrangos ir bent vienos kitos labai efektyvios, alternatyvios šildymo sistemos. Preliminarūs tyrimai parodė, kad šildymo pasirinkimo apribojimas neiškastinėmis sistemomis yra technologiniu ir ekonominiu požiūriu pagrįstas.
Atsižvelgiant į ilgą šildymo sistemų eksploatavimo laiką ir klimato neutralumo siekio skubumą, priemonės, kuriomis siekiama apriboti iškastinį kurą naudojančių šildymo sistemų naudojimą naujuose pastatuose, neturi alternatyvų. Šiuo metu teritorijų energetikos planuose nenumatytas esamų to tipo sistemų pakeitimas arba modifikavimas. (Tačiau Teritorijų energetikos plano potvarkiai suteiks patirties, kuri gali būti naudinga galimam šios teisinės priemonės, skirtos ir esamų pastatų šildymo sistemų reguliavimui, išplėtimui.)
Dabartinis potvarkis taikomas ir kiekvienam atskiram savivaldybės rajonui, kad jis vienodai būtų taikomas visai miesto teritorijai. Apie Teritorijų energetikos planą jau pranešta ir jis priimtas rajono lygmeniu dėl devyniolikos Vienos rajonų. Šie potvarkiai jau įsigaliojo ir apie juos jau pranešta.
10. Nuorodos į pagrindinius tekstus:
B-2023-0397-DE-01
11. Ne
12.
13. Ne
14. No
15. Yes
16.
Techninių prekybos kliūčių aspektas: No
Sanitarinių ir fitosanitarinių
prionių aspektas: No
**********
Europos Komisijos
Direktyvos (ES) 2015/1535 Kontaktinis taškas
el. pašto adresas: grow-dir2015-1535-central@ec.europa.eu
