Procedūra buvo nustatyta 1983 m. priėmus Tarybos direktyvą 83/189/EEB. Ši procedūra pirmą kartą buvo kodifikuota 1998 m. birželio 22 d. Direktyva 98/34/EB ir iš dalies pakeista 1998 m. liepos 20 d. Direktyva 98/48/EB, pirmiausia siekiant išplėsti jos taikymo sritį informacinės visuomenės paslaugoms. Neseniai ši procedūra buvo kodifikuota antrą kartą priėmus Direktyvą (ES) 2015/1535.
Taikant Direktyvoje 2015/1535 nustatytą pranešimo procedūrą, Komisija ir ES valstybės narės gali nagrinėti techninius reglamentus, kuriuos valstybės narės ketina taikyti gaminiams (pramonės, žemės ūkio ir žuvininkystės) ir informacinės visuomenės paslaugoms, iki jų priėmimo. Tikslas – užtikrinti, kad šie tekstai yra suderinami su ES teise ir vidaus rinkos principais. Ji taikoma supaprastintai Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) valstybėms narėms, kurios yra pasirašiusios Europos ekonominės erdvės (EEE) susitarimą, bei Šveicarijai ir Turkijai.
Pagrindinė procedūros nauda:
- bus galima nustatyti naujas kliūtis vidaus rinkai, kol jos nepradėjo daryti neigiamą poveikį;
- bus galima nustatyti protekcionistines priemones;
- valstybės narės galės nustatyti, kiek projektai, apie kuriuos pranešta, yra suderinami su ES teise;
- bus galima vystyti veiksmingą valstybių narių ir Komisijos dialogą vertinant projektus, apie kuriuos buvo pranešta;
- bus galima išgirsti ekonominės veiklos vykdytojų balsus ir pritaikyti jų veiklą tinkamu metu pagal būsimus techninius reglamentus. Ekonominės veiklos vykdytojai plačiai naudojasi šia teise tikrinti. Tokiu būdu Komisija ir nacionalinės institucijos gali nustatyti bet kokias prekybos kliūtis;
- bus galima nustatyti, kokiu laipsniu projektai turi būti suderinti ES lygmeniu.