Pranešimas 001
Komisijos pranešimas - TRIS/(2023) 3739
Direktyva (ES) 2015/1535
Pranešimas: 2023/0761/ES
Valstybės narės pranešimas apie teksto projektą
Notification – Notification – Notifzierung – Нотификация – Oznámení – Notifikation – Γνωστοποίηση – Notificación – Teavitamine – Ilmoitus – Obavijest – Bejelentés – Notifica – Pranešimas – Paziņojums – Notifika – Kennisgeving – Zawiadomienie – Notificação – Notificare – Oznámenie – Obvestilo – Anmälan – Fógra a thabhairt
Does not open the delays - N'ouvre pas de délai - Kein Fristbeginn - Не се предвижда период на прекъсване - Nezahajuje prodlení - Fristerne indledes ikke - Καμμία έναρξη προθεσμίας - No abre el plazo - Viivituste perioodi ei avata - Määräaika ei ala tästä - Ne otvara razdoblje kašnjenja - Nem nyitja meg a késéseket - Non fa decorrere la mora - Atidėjimai nepradedami - Atlikšanas laikposms nesākas - Ma jiftaħx il-perijodi ta’ dewmien - Geen termijnbegin - Nie otwiera opóźnień - Não inicia o prazo - Nu deschide perioadele de stagnare - Nezačína oneskorenia - Ne uvaja zamud - Inleder ingen frist - Ní osclaíonn sé na moilleanna
MSG: 20233739.LT
1. MSG 001 IND 2023 0761 ES LT 29-12-2023 ES NOTIF
2. Spain
3A. Subdirección de Asuntos Industriales, Energéticos, de Transportes, Comunicaciones y de Medioambiente
D.G. de Mercado Interior y otras Políticas Comunitarias
Ministerio de Asuntos Exteriores, UE y Cooperación
3B. Secretaría de Estado de Telecomunicaciones e Infraestructuras Digitales.
Secretaría General de Telecomunicaciones y Ordenación de los Servicios de Comunicación Audiovisual.
Subdirección General de Ordenación de las Telecomunicaciones.
Ministerio de Transformación Digital
4. 2023/0761/ES - V00T - Telekomunikacijos
5. KARALIAUS DEKRETAS, KURIUO PATVIRTINAMA NACIONALINĖ 5G TINKLŲ IR PASLAUGŲ SAUGUMO SISTEMA
6. 5G elektroninių ryšių tinklai ir paslaugos
Telekomunikacijų įranga.
7.
8. Reglamentą sudaro aiškinamoji dalis, vienintelis straipsnis, kuriuo patvirtinama ENS5G (Nacionalinė 5G saugumo sistema), dvi papildomos nuostatos ir 4 baigiamosios nuostatos.
Patvirtintiną ENS5G sudaro 33 straipsniai, suskirstyti į aštuonis skyrius ir tris priedus.
Aiškinamajame memorandume paaiškinamos šio reglamento priėmimo priežastys ir šiuo metu rengiami Karaliaus dekreto-įstatymo straipsniai.
Vieninteliu straipsniu patvirtinama Nacionalinė 5G tinklų ir paslaugų sistema.
Pirmojoje papildomoje nuostatoje teigiama, kad Vyriausybė, remdamasi Skaitmeninės transformacijos ministerijos pasiūlymu ir atsižvelgdama į Nacionalinės saugumo tarybos ataskaitą, Karaliaus dekretu peržiūri Nacionalinę 5G tinklų ir paslaugų saugumo sistemą, kai to reikalauja aplinkybės ir bet kuriuo atveju kas ketverius metus.
Antrojoje papildomoje nuostatoje nustatyta, kad 2022 m. kovo 29 d. Karaliaus dekretas-įstatymas Nr. 7/2022 ir ENS5G taikomi elektroninių ryšių kartoms po penktosios kartos, nors joms nėra specialaus reguliavimo.
Pirmojoje baigiamojoje nuostatoje dėl kompetencijos pavadinimo nurodoma, kad Karaliaus dekretas ir juo patvirtinama sistema yra priimti pagal Ispanijos Konstitucijos 149 straipsnio 1 dalies 21 punktą ir 149 straipsnio 1 dalies 29 punktą, pagal kuriuos atitinkamai valstybei suteikiama išimtinė kompetencija bendrosios telekomunikacijų sistemos ir visuomenės saugumo klausimais.
Antrojoje baigiamojoje nuostatoje skelbiama, kad 2022 m. birželio 28 d. Įstatymas Nr. 11/2022 dėl bendrųjų telekomunikacijų ir jo įgyvendinimo taisyklės yra taikomi papildomai, ir nurodoma, kad visais klausimais, kurie nereglamentuojami minėtuose teisės aktuose, papildomai taikomi 2018 m. rugsėjo 7 d. Karaliaus dekretas-įstatymas Nr. 12/2018 dėl tinklų ir informacinių sistemų saugumo ir 2011 m. balandžio 28 d. Įstatymas Nr. 8/2011, kuriuo nustatomos ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos priemonės, taip pat atitinkamos jų įgyvendinimo taisyklės.
Trečiąja baigiamąja nuostata dėl reguliavimo plėtros Skaitmeninės transformacijos ministerijos vadovui sudaromos sąlygos parengti šio Karaliaus dekreto ir juo patvirtintos sistemos nuostatas ir įsakymu keisti priedų turinį atsižvelgiant į technologinės pažangos raidą, naujų telekomunikacijų įrangos ir susijusių produktų techninių standartų ir sertifikavimo schemų patvirtinimą, įvairių 5G tinklų ir paslaugų bei būsimų kartų elektroninių ryšių konfigūracijų ir techninių parametrų kūrimą.
Ketvirtojoje baigiamojoje nuostatoje numatoma, kad reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo „Oficialiajame valstybės leidinyje“.
Dėl ENS5G turinio, kuris yra patvirtintas:
1 straipsnyje nustatyta, kad reglamentas priimtas įgyvendinant 2022 m. kovo 29 d. Karaliaus dekretą-įstatymą Nr. 7/2022, visų pirma taikant jo IV skyrių.
2 straipsnyje nurodomi reglamento tikslai, kurie jau buvo išnagrinėti.
3 straipsnyje nustatyta, kad vartojamos apibrėžtys, nustatytos 2022 m. kovo 29 d. Karaliaus dekrete-įstatyme Nr. 7/2022, 2022 m. birželio 28 d. Įstatyme Nr. 11/2022 dėl bendrųjų telekomunikacijų ir Europos elektroninių ryšių kodekse.
4 straipsnyje nustatyta, kad reglamentas taikomas 5G operatoriams, 5G tiekėjams ir 5G verslo naudotojams, kurie turi teisę naudoti viešąją radijo sritį 5G privačiam tinklui įrengti, diegti ar eksploatuoti arba 5G paslaugoms teikti profesiniais tikslais ar savarankiškai.
5 straipsnyje nurodomi būtiniausi elementai, infrastruktūra ir ištekliai, sudarantys 5G elektroninių ryšių tinklą, ir pateikta nuoroda į I priedą, kuriame pateikiamas išsamus jų aprašymas. Jame taip pat išdėstomi esminiai 5G tinklo, kuris paprastai turi būti įrengtas nacionalinėje teritorijoje, elementai (įskaitant galimas išimtis).
6 straipsnyje kalbama apie visapusišką saugumo užtikrinimą pagal tarptautinius Bendrijos ir nacionalinės teisės aktus, kurie buvo patvirtinti arba kurie gali būti patvirtinti, reikalaujant, kad įpareigotosios šalys, taikydamos holistinį metodą, atliktų pažeidžiamumo, grėsmių ir rizikos, su kuriomis jos susiduria kaip ūkio subjektai, analizę ir įvairių komponentų analizę, taip pat tinkamą ir visapusišką tos rizikos valdymą taikant metodus ir priemones, kurie yra tinkami siekiant ją sumažinti ar pašalinti ir pasiekti galutinį tikslą – saugiai naudoti ir eksploatuoti 5G tinklus ir paslaugas.
7 straipsnyje pabrėžiama, kad rizikos analizė ir valdymas yra esminė saugumo proceso dalis ir turėtų būti nuolat atnaujinama nuolatinė veikla.
8 straipsnyje daroma nuoroda į vykdomą stebėseną ir periodinį pakartotinį vertinimą.
9 straipsnyje nustatyta, kad rizikos analizė nacionaliniu lygmeniu yra tokia, kaip nustatyta II priede, ir buvo atlikta atsižvelgiant į įvairius elementus, pavyzdžiui, iš įpareigotųjų šalių surinktą informaciją, pažeidžiamumo, susijusio su 5G tinklų ir paslaugų teikimo grandine, tyrimą, tiekėjų priklausomybės laipsnio vertinimą, tiekimo nutraukimo dėl tiekėjams įtakos turinčių ekonominių, įmonių ar komercinių aplinkybių riziką arba taikomų saugumo priemonių veiksmingumo vertinimą.
10 straipsnyje dėl rizikos valdymo nacionaliniu lygmeniu nustatyta, kad kriterijai, reikalavimai, sąlygos ir terminai, per kuriuos įpareigotosios šalys turi parengti ir įgyvendinti rizikos mažinimo metodus ir priemones, yra nustatyti III priede.
11 straipsnyje plėtojamos 2022 m. kovo 29 d. Karaliaus dekreto-įstatymo Nr. 7/2022 14 straipsnio nuostatos, susijusios su procedūra ir aspektais, kuriuos turi įvertinti Ministrų Taryba, klasifikuodama tiekėjus kaip keliančius didelę riziką, ir elementais, į kuriuos reikia atsižvelgti užsakant galimą šių tiekėjų teikiamos įrangos, produktų ir paslaugų pakeitimą. Be to, remiantis minėto Karaliaus dekreto-įstatymo nuostatomis, didelės rizikos tiekėjai, kurių telekomunikacijų įranga, aparatinė ir programinė įranga arba teikiamos papildomos paslaugos naudojamos tik 5G privačiuose tinkluose arba 5G paslaugoms teikti savarankiškai, taip pat laikomi vidutinės rizikos tiekėjais.
12 straipsnyje dėl vietų, kuriose negalima įrengti didelės rizikos tiekėjų įrangos, nustatymo nustatyta, kad Nacionalinė saugumo taryba, remdamasi Skaitmeninės transformacijos ministerijos ataskaita, gali nustatyti vietoves, teritorijas ir centrus, kuriuose negalima įrengti didelės rizikos tiekėjų įrangos. 5G ryšio operatoriai turi prašyti Skaitmeninės transformacijos ministerijos leidimo įrengti, modifikuoti ar pritaikyti radijo stotis, kurios apima šias vietoves, teritorijas ir centrus.
13 straipsniu 5G operatoriai įpareigojami parengti tiekimo grandinės įvairinimo strategiją ir prieigos tinkle turėti perdavimo įrangą, kurią teikia bent du skirtingi tiekėjai. Jame taip pat numatomi kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti Ministrų Taryba, siekdama nuspręsti, ar galima išlaikyti vieną tiekėją, jei dėl susijungimų sumažėja tiekėjų skaičius. Be to, jame pateikiamos prielaidos ir tvarka, pagal kurią Skaitmeninės transformacijos ministerija gali pakeisti 5G operatoriaus tiekimo grandinės įvairinimo strategiją.
14 straipsnyje daugiausia dėmesio skiriama rizikos analizei, kurią turi atlikti 5G operatoriai, kiek tai susiję su visais I priede nurodytais tinklo elementais, infrastruktūra ir ištekliais, išvardijami veiksniai, į kuriuos reikia atsižvelgti, ir operatoriai įpareigojami iš savo tiekėjų rinkti jiems tiekiamų produktų ir teikiamų paslaugų saugumo praktiką ir priemones, taip pat įtraukti rizikos prioritetų nustatymą ir hierarchiją pagal tam tikrus parametrus, kurie taip pat išvardyti. Iki 2024 m. spalio 1 d. 5G operatoriai turi pateikti rizikos analizę, o vėliau – kas dvejus metus.
15 straipsnyje dėl 5G tiekėjų atliekamos rizikos analizės reikalaujama atlikti telekomunikacijų įrangos, aparatinės ir programinės įrangos bei pagalbinių paslaugų, susijusių su 5G tinklų veikimu ar eksploatavimu arba 5G paslaugų teikimu, rizikos analizę ir, gavus prašymą, pateikti minėtą analizę ministerijai. Jei tiekėjai priskiriami didelės arba vidutinės rizikos kategorijai, analizė pateikiama per 6 mėnesius nuo jų priskyrimo rizikos kategorijai, o vėliau – kas dvejus metus.
16 straipsnyje dėl 5G verslo naudotojų atliekamos rizikos analizės reikalaujama, kad ši rizikos analizė būtų pateikta Skaitmeninės transformacijos ministerijai, kai tokie naudotojai privalo tai padaryti.
Pagal 17 straipsnį Skaitmeninės transformacijos ministerija gali surinkti iš įpareigotųjų šalių informaciją, reikalingą rizikos analizei atlikti, o tokios informacijos nepateikimas per 15 darbo dienų laikomas rimtu pažeidimu. Informacija laikoma konfidencialia ir negali būti naudojama kitiems tikslams nei 2022 m. kovo 29 d. Karaliaus dekrete-įstatyme Nr. 7/2022, ENS5G ir teisės aktuose, priimtuose įgyvendinant šias nuostatas, nustatytų tikslų ir įpareigojimų vykdymas.
18 straipsnyje skelbiama bendra visų įpareigotųjų šalių pareiga valdyti saugumo riziką.
19 straipsnyje daugiausia dėmesio skiriama 5G operatorių vykdomam saugumo valdymui, išvardijami visų operatorių įpareigojimai (pavyzdžiui, priimti nenumatytų atvejų planus ir priemones, laikytis Europos standartų arba techninių specifikacijų ir sertifikavimo sistemų, atlikti saugumo auditą savo sąskaita arba reikalauti, kad jų tiekėjai laikytųsi saugumo standartų) ir papildomi įpareigojimai tiems operatoriams, kurie valdo arba eksploatuoja ypatingos svarbos viešojo 5G tinklo elementus (pavyzdžiui, draudimai naudoti didelės rizikos tiekėjų įrangą ypatingos svarbos tinklo elementuose arba tam tikrose vietovėse, teritorijose ir centruose). 5G operatoriai Skaitmeninės transformacijos ministerijai turi pateikti techninių ir organizacinių priemonių, parengtų ir įgyvendintų rizikai valdyti ir mažinti, aprašymą iki 2024 m. spalio 1 d., o vėliau – kas dvejus metus. Be to, 5G operatoriai, kuriems priklauso ypatingos svarbos viešojo 5G tinklo elementai arba kurie juos eksploatuoja, iki 2024 m. spalio 1 d. Skaitmeninės transformacijos ministerijai turi pateikti tiekimo grandinės įvairinimo strategiją, o vėliau – kaskart, kai tai gali būti keičiama. Informacija apie šios strategijos įgyvendinimo būseną turi būti pateikta iki kiekvienų metų spalio 1 d.
20 straipsnyje dėl 5G tiekėjų atliekamo saugumo valdymo pateikiamas pareigų sąrašas, įskaitant jų įrangos, produktų ir paslaugų saugumo audito atlikimą, informacijos apie galimą trečiųjų šalių kišimąsi į jų įrangos, produktų ir paslaugų projektavimą, eksploatavimą ir veikimą teikimą ir bendradarbiavimą su 5G operatoriais ir 5G verslo naudotojais, teikiant informaciją ir patvirtinant atitiktį standartams ir sertifikatams. 5G tiekėjai privalo parengti ataskaitą apie parengtas ir įgyvendintas technines ir organizacines priemones, skirtas rizikai valdyti ir mažinti, ir, gavę prašymą, pateikti šią ataskaitą ministerijai. Jei tiekėjai priskiriami didelės arba vidutinės rizikos kategorijai, ataskaita pateikiama per 6 mėnesius nuo jų priskyrimo tai rizikos kategorijai, o vėliau – kas dvejus metus.
21 straipsnyje dėl 5G verslo naudotojų atliekamo saugumo valdymo nustatyta, kad jie negali naudoti ypatingos svarbos tinklo elementuose telekomunikacijų įrangos, perdavimo sistemų, perjungimo ar maršruto parinkimo įrangos ir kitų išteklių, kurie leidžia perduoti signalus, aparatinę ir programinę įrangą ar papildomas paslaugas iš tiekėjų, kurie priskiriami vidutinės rizikos kategorijai. Be to, naudotojai, gavę Skaitmeninės transformacijos ministerijos prašymą, privalo pateikti techninių ir organizacinių priemonių, parengtų ir įgyvendintų rizikai valdyti ir mažinti, aprašymą.
22 straipsnyje dėl viešojo administravimo institucijų atliekamo saugumo valdymo nustatyta, kad nacionalinio saugumo sumetimais, montuojant, diegiant ir eksploatuojant 5G tinklus (viešuosius ar privačiuosius) arba teikiant 5G paslaugas, nesvarbu, ar jos būtų viešai prieinamos, ar savarankiškos, viešojo administravimo institucijos negali naudoti didelės rizikos ar vidutinės rizikos tiekėjų teikiamos įrangos, produktų ir paslaugų.
23 straipsnyje nustatyta, kad, laikydamosi ankstesniuose straipsniuose nustatytų pareigų, įpareigotosios šalys atsižvelgia į tai, kas nustatyta 2022 m. kovo 29 d. Karaliaus dekrete-įstatyme Nr. 7/2022, ENS5G ir aktuose, priimtuose įgyvendinant abi nuostatas, ir tai taiko.
Pagal 24 straipsnį Skaitmeninės transformacijos ministerijai leidžiama iš įpareigotųjų šalių surinkti rizikos valdymui reikalingą informaciją, o tokios informacijos nepateikimas per 15 darbo dienų laikomas rimtu pažeidimu. Informacija laikoma konfidencialia ir negali būti naudojama kitiems tikslams nei 2022 m. kovo 29 d. Karaliaus dekrete-įstatyme Nr. 7/2022, ENS5G ir teisės aktuose, priimtuose įgyvendinant šias nuostatas, nustatytų tikslų ir įpareigojimų vykdymas.
25 straipsnyje nustatyta, kad visos įpareigotosios šalys, taip pat viešojo administravimo institucijos, gamintojai, importuotojai, platintojai ir tie, kurie tiekia rinkai ir parduoda galinius įrenginius ir prietaisus, skirtus prisijungti prie 5G tinklo ir teikti 5G paslaugas, turi bendradarbiauti ir pateikti ENS5G keitimui ir įgyvendinimui reikalingą informaciją.
26 straipsnyje nustatyta, kad Skaitmeninės transformacijos ministerijos vadovo įsakymu tam tikros įrangos, sistemos, programos ar paslaugos naudojimui gali būti taikomas išankstinis sertifikavimas pagal 2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/881 dėl kibernetinio saugumo arba pagal 5G įrangos ir produktų sertifikavimo schemas ir techninius standartus, kurie gali būti patvirtinti Europos arba tarptautiniu lygmeniu.
27 straipsnyje nustatyta, kad reglamentas taikomas nedarant poveikio užsienio investicijoms ir konkurencijos teisei.
28 straipsnyje dėl galinių įrenginių nustatyta, kad galinių įrenginių ir prietaisų, skirtų prisijungti prie 5G tinklo ir teikti 5G paslaugas, gamyba, importas, platinimas, pateikimas rinkai ir pardavimas priklauso nuo to, ar laikomasi skaitmeniniams produktams taikomų saugumo reikalavimų ir taikomų esminių reikalavimų, susijusių su kibernetiniu saugumu, priimtų pagal Europos teisės aktus, visų pirma susijusių su asmens duomenų apsauga, privatumu ir apsauga nuo sukčiavimo.
29 straipsnyje nurodomas tarptautinis bendradarbiavimas, kurį turi plėtoti Skaitmeninės transformacijos ministerija, visų pirma Europos Sąjungos lygmeniu.
30 straipsnyje nurodoma Skaitmeninės transformacijos ministerijos kompetencija įgyvendinant ENS5G. Ministerija turėtų koordinuoti veiksmus su kitomis įstaigomis, atsakingomis už kibernetinį saugumą ir ypatingos svarbos infrastruktūrą, kad būtų užtikrintas nuoseklus ENS5G įgyvendinimas.
31 straipsnyje suskirstyti Skaitmeninės transformacijos ministerijai suteikti įgaliojimai, susiję su ENS5G įgyvendinimu, įskaitant, pavyzdžiui, ENS5G turinio kūrimą, specifikavimą ir detalizavimą, audito atlikimą siekiant patikrinti ir stebėti, kaip laikomasi nustatytų įpareigojimų, ir viešosios pagalbos teikimą.
32 straipsniu Skaitmeninės transformacijos ministerijai suteikiami visi įgaliojimai atlikti tikrinimo funkciją.
33 straipsnyje dėl nuobaudų sistemos daroma nuoroda į 2022 m. kovo 29 d. Karaliaus dekreto-įstatymo Nr. 7/2022 30 ir 31 straipsnių nuostatas.
I priede aprašomi 5G tinklo elementai, infrastruktūra ir ištekliai.
II priede pateikiama nacionalinio lygmens rizikos analizė.
III priede nustatomas rizikos valdymas nacionaliniu lygmeniu.
9. Penktosios kartos arba 5G judrusis ryšys – tai nauja elektroninių ryšių paradigma, turinti didelį transformacinį potencialą, naudingą visuomenei ir ekonomikai, nes ji suteikia galimybę įdiegti naujas funkcijas, kurios turės didelį poveikį, pavyzdžiui, tinklo kompiuteriją, ir leidžia kurti virtualius tinklus, užtikrinančius trumpą delsą ir teikiančius didelės pridėtinės vertės paslaugas tokiose srityse kaip medicina, transportas ir energetika.
Todėl ir Europos Sąjunga, ir Ispanija skatina spartų 5G tinklų diegimą ir projektų, kuriais įrodomas jų naudingumas įvairiems sektoriams, įgyvendinimą teikiant 5G paslaugas.
5G tinklai ir paslaugos turi lyginamųjų saugumo pranašumų, palyginti su ankstesnėmis kartomis. Tačiau jie taip pat kelia konkrečią riziką, kylančią, pavyzdžiui, dėl jų sudėtingesnės, atviresnės ir išskaidytos tinklo struktūros, taip pat dėl jų gebėjimo perduoti didžiulius informacijos kiekius ir sudaryti sąlygas vienu metu sąveikauti daugeliui žmonių ir daiktų. Šių tinklų tarpusavio ryšys su kitais tinklais ir daugelio grėsmių tarptautinis pobūdis turi įtakos jų saugumui, o numatomas platus šių tinklų naudojimas svarbiausioms ekonominėms ir visuomeninėms funkcijoms atlikti padidins galimą saugumo incidentų, su kuriais jie susiduria, poveikį.
Ši nauja konkreti 5G judriojo ryšio saugumo rizika reglamentavimo požiūriu buvo sprendžiama 2022 m. kovo 29 d. Karaliaus dekretu-įstatymu Nr. 7/2022 dėl reikalavimų užtikrinti penktosios kartos elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų saugumą, į kurį visapusiškai įtraukta 2019 m. kovo 26 d. Europos Komisijos rekomendacija (ES) 2019/534 dėl 5G tinklų kibernetinio saugumo, taip pat 2020 m. sausio 29 d. Europos Komisijos komunikate „Saugus 5G diegimas ES. ES priemonių rinkinio įgyvendinimas“ (COM/2020/50 final) valstybėms narėms pateiktos rekomendacijos naudotis šiuo priemonių rinkiniu.
Minėtame 2022 m. kovo 29 d. Karaliaus dekrete-įstatyme Nr. 7/2022 numatyta jo reguliavimo plėtra taikant Nacionalinę 5G tinklų ir paslaugų saugumo sistemą (ENS5G).
Pagal minėto Karaliaus dekreto-įstatymo 5 straipsnio 3 dalį ENS5G atlieka visapusišką 5G tinklų ir paslaugų saugumo vertinimą, atsižvelgdama į indėlį į kiekvieno 5G vertės grandinės subjekto pasiekiamumą, taip pat į Europos Sąjungos, Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos (ITU) ir kitų tarptautinių organizacijų reglamentus, rekomendacijas ir techninius standartus, kad būtų užtikrintas galutinis tikslas – saugiai naudoti ir eksploatuoti 5G tinklus ir paslaugas Ispanijoje.
Savo ruožtu Karaliaus dekreto-įstatymo 20 straipsnyje nustatyta, kad, siekdama užtikrinti nuolatinį ir saugų 5G tinklo ir paslaugų veikimą, ENS5G nacionaliniu lygmeniu atlieka 5G tinklų ir paslaugų saugumo rizikos analizę ir nustato, apibrėžia ir plėtoja analizuojamos rizikos mažinimo ir valdymo priemones.
Galiausiai pagal Karaliaus dekreto-įstatymo 21 straipsnį ENS5G Karaliaus dekretu tvirtina Vyriausybė, remdamasi Skaitmeninės transformacijos ministerijos pasiūlymu ir gavusi Nacionalinio saugumo tarybos ataskaitą.
Šiuo reglamentu patvirtinama ENS5G, kuria plėtojamos 2022 m. kovo 29 d. Karaliaus dekreto-įstatymo Nr. 7/2022 nuostatos dėl reikalavimų užtikrinti penktosios kartos elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų saugumą.
10. Nuorodos į pagrindinius tekstus:
11. Ne
12.
13. Ne
14. Ne
15. Taip
16.
Techninių prekybos kliūčių aspektas: Ne
Sanitarinių ir fitosanitarinių
prionių aspektas: Ne
**********
Europos Komisijos
Direktyvos (ES) 2015/1535 Kontaktinis taškas
el. pašto adresas: grow-dir2015-1535-central@ec.europa.eu
