Pranešimas 001
Komisijos pranešimas - TRIS/(2024) 0139
Direktyva (ES) 2015/1535
Pranešimas: 2024/0025/HU
Valstybės narės pranešimas apie teksto projektą
Notification – Notification – Notifzierung – Нотификация – Oznámení – Notifikation – Γνωστοποίηση – Notificación – Teavitamine – Ilmoitus – Obavijest – Bejelentés – Notifica – Pranešimas – Paziņojums – Notifika – Kennisgeving – Zawiadomienie – Notificação – Notificare – Oznámenie – Obvestilo – Anmälan – Fógra a thabhairt
Does not open the delays - N'ouvre pas de délai - Kein Fristbeginn - Не се предвижда период на прекъсване - Nezahajuje prodlení - Fristerne indledes ikke - Καμμία έναρξη προθεσμίας - No abre el plazo - Viivituste perioodi ei avata - Määräaika ei ala tästä - Ne otvara razdoblje kašnjenja - Nem nyitja meg a késéseket - Non fa decorrere la mora - Atidėjimai nepradedami - Atlikšanas laikposms nesākas - Ma jiftaħx il-perijodi ta’ dewmien - Geen termijnbegin - Nie otwiera opóźnień - Não inicia o prazo - Nu deschide perioadele de stagnare - Nezačína oneskorenia - Ne uvaja zamud - Inleder ingen frist - Ní osclaíonn sé na moilleanna
MSG: 20240139.LT
1. MSG 001 IND 2024 0025 HU LT 18-01-2024 HU NOTIF
2. Hungary
3A. Európai Uniós Ügyek Minisztériuma
EU Jogi Megfelelésvizsgálati Főosztály - Műszaki Notifikációs Központ
H-1054 Budapest, Báthory u. 10.
E-mail: technicalnotification@eum.gov.hu
3B. Miniszterelnöki Kabinetiroda
Közigazgatási Államtitkári Titkárság
Budapest
Színház u. 1.
H-1014
HUNGARY
E-mail: kat@mk.gov.hu
4. 2024/0025/HU - SERV10 - Elektroninis parašas ir dokumentai
5. Įstatymo, kuriuo iš dalies keičiamas 2023 m. Įstatymas Nr. CIII dėl skaitmeninės būklės ir tam tikros skaitmeninių paslaugų teikimo taisyklės, projektas
6. Reikalaujama, kad būtų naudojama elektroninė atpažintis („e. ID“) ir elektroninis parašas („e. parašas“), kuriuos valstybė nemokamai teikia visuomenei, taip pat elektroninių ryšių paslaugų teikėjų, turinčių platų klientų ratą, atveju.
7.
8. Vengrija yra įsipareigojusi vykdyti skaitmeninimą, pagal kurį 2022 m. pabaigoje buvo priimta Nacionalinė skaitmeninio pilietiškumo programa ir 2023 m. gruodžio mėn. priimtas Programos įgyvendinimo įstatymas, kuris iš esmės įsigalios 2024 m. liepos 1 d. Konceptualus naujojo Įstatymo elementas, atitinkantis Europos Sąjungos Europos skaitmeninės tapatybės reglamentavimo sistemą, yra tas, kad valstybės piliečiams teikiamos paslaugos turėtų būti plačiai prieinamos ir tinkamos naudoti, o tam taip pat reikia, kad jas pripažintų privatūs paslaugų teikėjai.
Atsižvelgiant į tai, eIDAS 2.0 preambulėje aiškiai nurodomi šie sektoriai: „Privačiosios pasikliaujančiosios šalys, teikiančios paslaugas transporto, energetikos, bankininkystės srityse bei finansines paslaugas, socialinės apsaugos, sveikatos, geriamojo vandens, pašto paslaugas, skaitmeninės infrastruktūros, švietimo ar telekomunikacijų paslaugas, turėtų sutikti su europinių skaitmeninės tapatybės dėklių naudojimu teikiant paslaugas, kai pagal nacionalinę ar Sąjungos teisę arba pagal sudarytas sutartis būtina užtikrinti saugesnį naudotojo tapatumo nustatymą, susijusį su elektronine atpažintimi.“
Naujajame Nacionaliniame skaitmeninimo įstatyme išlaikomos nustatytos ir gerai veikiančios skaitmeninės paslaugos, nustatytos ankstesniame Skaitmeninimo įstatyme (2015 m. Įstatymas Nr. CCXXII dėl elektroninių administravimo ir patikimumo užtikrinimo paslaugų bendrųjų taisyklių), be to, jame jau atsižvelgiama į eIDAS 2.0 taisykles ir nustatomos papildomos naujos skaitmeninės paslaugos, daugiausia dėmesio skiriant administravimui nešiojamaisiais prietaisais (pvz., mobiliaisiais telefonais, planšetiniais kompiuteriais).
Pagrindinis įstatymo teisėkūros tikslas – suteikti piliečiams galimybę patogiausiu, paprasčiausiu ir saugiausiu būdu tvarkyti savo reikalus su svarbiausiais kasdienio gyvenimo dalyviais. Todėl įstatymo tikslas taip pat yra suteikti piliečiams galimybę naudotis skaitmeninės administracijos teikiamomis galimybėmis, kurias valstybė teikia nemokamai, ne tik tais atvejais, kai kalbama apie viešąjį administravimą ir viešąsias paslaugas, bet ir su visais nevalstybiniais paslaugų teikėjais, kurie turi daug klientų ir su kuriais piliečiai dažnai susisiekia. Tai visų pirma apima atliekų tvarkymo viešųjų paslaugų teikėjus, gyvenamųjų namų energetikos paslaugas teikiančius subjektus, gyvenamųjų namų viešąsias vandens tiekimo įmones, bankus ir draudimo bendroves.
Siekiant pirmiau nurodyto tikslo, nuo 2025 m. birželio 1 d. bus galima naudoti unikalų ir nuolatinį identifikatorių, kurį valstybė suteikia piliečiams skaitmeninės pilietybės sistemoje, kuris yra būtinas jų buvimui skaitmeninėje erdvėje, ir juo grindžiamą atpažintį (e. ID), taip pat elektroninį parašą (e. parašą), kas iš esmės yra paslauga, kuria sudaromos palankesnės sąlygos oficialiam valstybės ir piliečių administravimui, įskaitant vieną iš pirmiau minėtų pagrindinių ekonominės veiklos vykdytojų.
Šio techninio pranešimo dalykas yra paskelbto įstatymo pakeitimas, kuriuo siekiama išplėsti pirmiau minėtų paslaugų teikėjų ir elektroninių ryšių paslaugų teikėjų ratą, atsižvelgiant į tai, kad šie subjektai taip pat daugeliui piliečių teikia paslaugas, kurios paprastai naudojamos kasdieniame gyvenime. Todėl paskelbtas 2023 m. Įstatymo Nr. CIII pakeitimas dabar suteiktų piliečiams galimybę kartu su šiais paslaugų teikėjais naudotis e. ID ir e. parašu, kurie taip pat numatyti skaitmeninio pilietiškumo sistemoje.
Reikėtų pabrėžti, kad šį poreikį suformulavo ne tik valstybė, bet ir atitinkami rinkos dalyviai, nes administravimas kartu su jais visais atvejais apima ir klientų tapatybės nustatymą, be to, jie turi atlikti tikslines duomenų derinimo procedūras nustatytais laiko tarpais, o tai galėtų būti gerokai supaprastinta, jei tapatybės nustatymas būtų atliekamas naudojant autentiškus valstybės registracijos duomenis.
E. ID ir e. parašo išplėtimas nedaro poveikio bankininkystės, draudimo ir kitoms savarankiškai sukurtoms atpažinties ir parašo sistemoms, kurios yra įdiegtos ir bus plėtojamos ateityje, nes įstatyme nustatyta, kad paslaugų teikėjai gali ir toliau jomis naudotis; kartu su savo paslaugomis, atliekančiomis tą pačią funkciją, jie teikia viešąsias paslaugas piliečiams.
Pakeitimo, apie kurį pranešta, tikslas – įtraukti elektroninių ryšių paslaugų teikėjus, turinčius daug klientų, teikiančių individualias abonentines paslaugas, kaip apibrėžta Elektroninių ryšių įstatyme, t. y. leisti piliečiams naudotis e. ID ir e. parašo paslaugomis valdant administravimą su telekomunikacijų įmonėmis (paprastai be savo skaitmeninių paslaugų arba, jei jie nenori plėtoti tokių paslaugų, vietoj savo paslaugų), panašiai kaip mažmeninis finansinių paslaugų teikėjas arba energetikos paslaugų teikėjas.
9. Viena iš svarbiausių naujojo Nacionalinio skaitmeninimo įstatymo sukūrimo įžvalgų buvo ta, kad, visuomenės požiūriu, administracija vis labiau pereina prie skaitmeninės erdvės kasdieniame gyvenime, todėl tikėtina, kad tais atvejais, kai bylos pobūdis leidžia, tiesioginis administravimas bus gerokai nustelbtas. Viena vertus, šis pokytis, atrodo, vyksta gana greitai ir, kita vertus, taip pat reikia, kad tiek valstybė, tiek rinkos dalyviai savo klientams teiktų saugias skaitmenines paslaugas.
Atsižvelgiant į šią tendenciją, paskelbtame įstatyme valstybės teikiamos e. ID ir e. parašo paslaugos tampa suprantamos ne tik visuomeninėms organizacijoms, bet ir konkretiems rinkos dalyviams. Pripažįstant didelę elektroninių ryšių paslaugų teikėjų veiklos svarbą visuomenei, į pakeitimą, apie kurį pranešta, šie paslaugų teikėjai įtraukiami į įvairius paslaugų teikėjus, kurie nuo 2025 m. birželio 1 d. teiks galimybę administravimui valdyti ne tik savo tapatybės nustatymo ir parašo paslaugas, bet ir e. ID ir e. parašo paslaugas.
Siūlomu pakeitimu taip pat siekiama įtraukti naudotojus, kurie turi mažai skaitmeninės administravimo patirties arba jos visai neturi, užtikrinant, kad valstybė skaitmeninėje erdvėje, kuri yra visos skaitmeninės administracijos pagrindas, suteiktų plačiai naudojamą, aukštos kokybės ir į naudotojų patirtį orientuotą tapatybės nustatymo ir parašo galimybę.
Piliečiai yra labiau linkę naudotis skaitmeninėmis paslaugomis administravimo tikslais, jei tomis paslaugomis lengva naudotis, jos kuriamos pagal panašią logiką ir naudotojų funkcijas, net ir vienodai, jei jos didina piliečių pasitikėjimą skaitmenine erdve, kai piliečiai daugelyje vietų sutinka tas pačias tapatybės nustatymo priemones ir žino, ko tikėtis, ir nėra atgrasomi teikiant paslaugas, kurias atskirai sukūrė kiekvienas paslaugų teikėjas ir kurios kuriamos labai skirtingai arba sudėtingai.
Apskritai, kalbant apie naudotoją, e. ID ir e. parašo įdiegimas gali naudotojams, kurie yra gyvenamųjų namų abonentai, suteikti paprastus ir lengvai naudojamus skaitmeninius sprendimus, kurie gali būti plačiai naudojami ne tik administravimo tikslais ir kurie ilgainiui taip pat leis pakeisti įvairius kodus, naudotojų vardus ir kitus atpažinties duomenis, susijusius su kiekvienu paslaugų teikėju.
Kalbant apie paslaugų teikėją, saugumą užtikrina tai, kad paslaugų abonentai nustatomi pagal ES teisę atitinkantį tapatybės nustatymo metodą, kurio pirminis informacijos šaltinis yra autentiški viešieji registrai. Naujasis reglamentas padės telekomunikacijų paslaugų teikėjams optimizuoti savo klientų tapatybės nustatymo procesus ir sumažinti administracinę naštą, atsirandančią dėl reguliaraus duomenų suderinimo įpareigojimų.
Kalbant apie pirmiau aprašytus naudotojo ir paslaugų teikėjo aspektus, reikėtų pažymėti, kad šie aspektai taip pat aiškiai nurodyti reglamento eIDAS 2.0 preambulėje: „visos europinės skaitmeninės tapatybės dėklės turėtų suteikti naudotojams galimybę naudotis elektronine atpažintimi ir tapatumo nustatymu internetu ir ne internetu visose šalyse prieigai prie įvairių viešųjų ir privačių paslaugų.“ (…) „Tik valstybių narių kompetentingos institucijos gali suteikti aukšto lygio patikimumą nustatant asmens tapatybę ir taip užtikrinti, kad asmuo, pareiškęs, kad jam priklauso tam tikra tapatybė, ar ją patvirtinęs asmuo iš tiesų yra asmuo, kuriuo jis ar ji teigia esąs.“
10. Nuoroda (-os) į pagrindinį (-ius) tekstą (-us):
11. Ne
12.
13. Ne
14. Ne
15. Ne
16.
Techninių prekybos kliūčių aspektas: Ne
Sanitarinių ir fitosanitarinių
prionių aspektas: Ne
**********
Europos Komisijos
Direktyvos (ES) 2015/1535 Kontaktinis taškas
el. pašto adresas: grow-dir2015-1535-central@ec.europa.eu
