Pranešimas 901
Komisijos pranešimas - TRIS/(2025) 0727
Informacijos teikimo procedūra EB - EFTA
Pranešimas: 2025/9003/NO
Notification – Notification – Notifzierung – Нотификация – Oznámení – Notifikation – Γνωστοποίηση – Notificación – Teavitamine – Ilmoitus – Obavijest – Bejelentés – Notifica – Pranešimas – Paziņojums – Notifika – Kennisgeving – Zawiadomienie – Notificação – Notificare – Oznámenie – Obvestilo – Anmälan – Fógra a thabhairt
Does not open the delays - N'ouvre pas de délai - Kein Fristbeginn - Не се предвижда период на прекъсване - Nezahajuje prodlení - Fristerne indledes ikke - Καμμία έναρξη προθεσμίας - No abre el plazo - Viivituste perioodi ei avata - Määräaika ei ala tästä - Ne otvara razdoblje kašnjenja - Nem nyitja meg a késéseket - Non fa decorrere la mora - Atidėjimai nepradedami - Atlikšanas laikposms nesākas - Ma jiftaħx il-perijodi ta’ dewmien - Geen termijnbegin - Nie otwiera opóźnień - Não inicia o prazo - Nu deschide perioadele de stagnare - Nezačína oneskorenia - Ne uvaja zamud - Inleder ingen frist - Ní osclaíonn sé na moilleanna
MSG: 20250727.LT
1. MSG 901 IND 2025 9003 NO LT 13-03-2025 NO NOTIF
2. Norway
3A. Royal Ministry of Trade, Industry and Fisheries
Departement of Trade Policy
P.O. Box 8090, Dep
NO-0032 Oslo
Norway
3B. Royal Ministry for Climate and Environment
Department of Climate Change
P.O.Box 8013 Dep
N-0030 Oslo
Norway
4. 2025/9003/NO - B00 - Statyba
5. Reglamento dėl draudimo naudoti mineralinę alyvą pastatų šildymui pakeitimai.
6. Iškastinių dujų naudojimas laikinam statomų ar rekonstruojamų pastatų ir pastato dalių šildymui ir džiovinimui, įskaitant betono kietinimą, dažų džiovinimą ir kt.
7.
8. Draudimas naudoti mineralinę alyvą buvo priimtas 2018 m. birželio mėn. ir įsigaliojo 2020 m. sausio 1 d. Draudimu uždraudžiama mineralinę alyvą naudoti pastatų šildymui, išskyrus kelias išimtis. Tai paaiškinta pranešime 2017/9009/N. Nuo 2022 m. sausio 1 d. draudimas išplėstas, taip pat uždraudžiant mineralinę alyvą naudoti statomų pastatų laikinam šildymui ir džiovinimui ir pastato dalių džiovinimui. Reglamente nustatyta išimtis dėl mineralinės alyvos naudojimo pastatų džiovinimui siekiant išvengti žalos pastatams įvykus nenumatytiems įvykiams.
Reglamentą papildžius šiuo draudimu, taip pat įtrauktas draudimas iškastines dujas naudoti laikinam statomų ar rekonstruojamų pastatų dalių šildymui ir džiovinimui. Šis draudimas turėtų įsigalioti 2025 m. liepos 1 d. Draudimas iškastines dujas naudoti vietoje liejamo betono kietinimui ir fasadų šildymui turėtų įsigalioti 2027 m. liepos 1 d.
Draudimas netaikomas tuo atveju, kai šildymo tikslas yra padėti išvengti žalos įvykus rimtiems ir nenumatytiems įvykiams.
Savivaldybė yra kompetentinga institucija, kuri stebi ir užtikrina, kad būtų laikomasi draudimo. Ji gali išimtiniais atvejais suteikti individualias draudimo išimtis. Šildymo sistemos savininkas ir naudotojas yra atsakingi už tai, kad būtų laikomasi reglamento nuostatų.
9. Pagrindinis draudimo tikslas – sumažinti statybų sektoriuje išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį.
Norvegija yra Paryžiaus susitarimo šalis ir yra įsipareigojusi sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį bent
50 proc., o iki 2030 m. – iki 55 proc., palyginti su 1990 m. lygiu. Norvegija šiuo metu teikia mūsų naują nacionaliniu lygmeniu nustatytą įnašą 2035 m. dėl Paryžiaus susitarimo.
EEE jungtinio komiteto sprendime Nr. 269/2019 ES, Islandija ir Norvegija oficialiai susitarė bendradarbiauti, kad įvykdytų atitinkamus išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo uždavinius. Pagal šį sprendimą Islandija ir Norvegija dalyvauja visuose trijuose ES klimato politikos strategijos ramsčiuose. Tai apima dalyvavimą pagal Pastangų pasidalijimo reglamentą, kuriuo reglamentuojamas išmetamųjų teršalų kiekis, kuriam netaikoma ES ATLPS. Tai taip pat apima statybos sektoriaus išmetamuosius teršalus. Norvegija įsipareigos iki 2030 m. išmetamųjų teršalų kiekį sektoriuose, kuriems netaikoma ATLPS, sumažinti 40 proc., palyginti su 2005 m. lygiu.
Be to, į esamą draudimą įtrauktas draudimas iškastines dujas naudoti laikinam statomų ir rekonstruojamų pastatų dalių šildymui ir džiovinimui, dar labiau padės sumažinti išmetamųjų teršalų, kuriems netaikoma ATLPS, kiekį ir pasiekti mūsų tikslą pagal Pastangų pasidalijimo reglamentą.
Nesvarbu, kokia priemonė bus pasirinkta įgyvendinti, išmetamųjų teršalų kiekis turi būti mažinamas, kad būtų pasiektas pagrindinis draudimo tikslas. Vienintelis būdas sumažinti išmetamą ŠESD kiekį, susidarantį iškastines dujas naudojant statomų ir rekonstruojamų pastatų dalių šildymui ir džiovinimui, yra sumažinti iškastinių dujų naudojimą.
Norvegijos vyriausybė jau keletą metų taikė priemones, kuriomis siekiama sumažinti pastatų ir statybos sektoriaus išmetamą ŠESD kiekį. Todėl jau taikoma keletas skirtingų priemonių šio sektoriaus išmetamųjų teršalų kiekiui mažinti: anglies dioksido mokestis, „Enova“ ir savivaldybių paramos sistemos.
Anglies dioksido mokestis taikomas ir iškastinėms dujoms. Nors šis mokestis per se nėra išmetamųjų teršalų mažinimo priemonė, iškastinių dujų mokestis taip pat padeda mažinti išmetamųjų teršalų kiekį. Tačiau taikant vien šias priemones išmetamo ŠESD kiekio nepavyko sumažinti pakankamai.
Taikant alternatyvią priemonę, pavyzdžiui, padidintą anglies dioksido mokestį, tai,kiek kiekis sumažėtų, iš esmės priklausytų nuo anglies dioksido mokesčio dydžio ir su šildymo sistemos keitimu susijusių išlaidų. Todėl alternatyvios priemonės, pavyzdžiui, padidinto anglies dioksido mokesčio, poveikis klimatui būtų neaiškesnis nei draudimo. Draudimas yra veiksminga priemonė, kuria uždraudžiama iškastines dujas naudoti laikinam statomų ir rekonstruojamų pastatų dalių šildymui ir džiovinimui, ir užtikrinama, kad išmetamųjų teršalų kiekis būtų mažinamas jų susidarymo vietoje.
Dėl poveikio aplinkai, reglamentu bus sumažintas pastatų ir statybos sektoriaus išmetamas ŠESD kiekis, kaip nurodyta pirmiau. Be to, draudimas padėtų įgyvendinti Norvegijos klimato srities įsipareigojimus (žr. pirmiau pateiktus paaiškinimus).
Šildymo sistemos pakeitimas, vietoje iškastinių dujų pradedant naudoti atsinaujinančiuosius ar kitus neiškastinius išteklius, kainuos pastatų ir statybos įmonėms. SINTEF, viena iš didžiausių Europos nepriklausomų mokslinių tyrimų organizacijų, apskaičiavo, kad įrangos ir eksploatavimo išlaidos statybvietėje sudaro 8 proc. visų statybos projekto išlaidų. Pastatų šildymo išlaidos sudaro nedidelę šių išlaidų dalį. Yra keletas atsinaujinančiųjų energijos išteklių alternatyvų pastatams šildyti ir džiovinti, pavyzdžiui, biokuras, centralizuotas šildymas ir elektros energija. Perėjimo prie atsinaujinančiųjų išteklių energiją naudojančio šildymo išlaidos skirsis kiekvienu konkrečiu atveju ir priklausys nuo statybvietės geografinės vietos. Valstybinė įmonė „Enova“ teikia finansavimą statybvietėms, kuriose naudojamos atsinaujinančiųjų išteklių energijos technologijos ir siekiama tapti visai netaršiomis statybvietėmis.
Nors dėl draudimo išlaidų patirs ir privatusis, ir viešasis sektorius, ministerija laikosi nuomonės, kad draudimas yra proporcingas, nes būtina sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, žr. pirmiau pateiktus paaiškinimus.
10. Pagrindinių tekstų nuorodos: Pagrindiniai tekstai buvo išsiųsti kartu su ankstesniu pranešimu:
2017/9009/N
11. Ne
12.
13. Ne
14. Ne
15. Taip
16.
Techninių prekybos kliūčių aspektas: Ne
Sanitarinių ir fitosanitarinių
prionių aspektas: Ne
**********
Europos Komisijos
Direktyvos (ES) 2015/1535 Kontaktinis taškas
el. pašto adresas: grow-dir2015-1535-central@ec.europa.eu
