Pranešimas 001
Komisijos pranešimas - TRIS/(2026) 1899
Direktyva (ES) 2015/1535
Pranešimas: 2026/0369/ES
Valstybės narės pranešimas apie teksto projektą
Notification – Notification – Notifzierung – Нотификация – Oznámení – Notifikation – Γνωστοποίηση – Notificación – Teavitamine – Ilmoitus – Obavijest – Bejelentés – Notifica – Pranešimas – Paziņojums – Notifika – Kennisgeving – Zawiadomienie – Notificação – Notificare – Oznámenie – Obvestilo – Anmälan – Fógra a thabhairt
Does not open the delays - N'ouvre pas de délai - Kein Fristbeginn - Не се предвижда период на прекъсване - Nezahajuje prodlení - Fristerne indledes ikke - Καμμία έναρξη προθεσμίας - No abre el plazo - Viivituste perioodi ei avata - Määräaika ei ala tästä - Ne otvara razdoblje kašnjenja - Nem nyitja meg a késéseket - Non fa decorrere la mora - Atidėjimai nepradedami - Atlikšanas laikposms nesākas - Ma jiftaħx il-perijodi ta’ dewmien - Geen termijnbegin - Nie otwiera opóźnień - Não inicia o prazo - Nu deschide perioadele de stagnare - Nezačína oneskorenia - Ne uvaja zamud - Inleder ingen frist - Ní osclaíonn sé na moilleanna
MSG: 20261899.LT
1. MSG 001 IND 2026 0369 ES LT 13-07-2026 ES NOTIF
2. Spain
3A. Subdirección General de Asuntos Industriales, Energéticos, de Transportes y Comunicaciones, y de Medio Ambiente
Dirección General de Coordinación del Mercado Interior y otras Políticas Comunitarias
Secretaría de Estado para la Unión Europea
Ministerio de Asuntos Exteriores, Unión Europea y Cooperación
3B. Subdirección General de Residuos
Dirección General de Calidad y Evaluación Ambiental
Secretaría de Estado de Medio Ambiente
Ministerio para la Transición Ecológica y el Reto Demográfico
4. 2026/0369/ES - S20E - Atliekos
5. Karaliaus dekreto, kuriuo reglamentuojamas drėgnųjų servetėlių ir balionų atliekų tvarkymas, projektas.
6. Šis karališkasis dekretas taikomas Ispanijos rinkai pateiktoms vienkartinėms drėgnosioms servetėlėms ir vienkartiniams plastikiniams balionams, taip pat naudojant šiuos gaminius susidarančioms atliekoms.
7.
8. Priemone, apie kurią pranešta, mažinama rizika, kylanti dėl to, kad gamintojai nepakankamai internalizuoja poveikį aplinkai, ekonomikai ir žmonių sveikatai, susijusį su vienkartinių drėgnųjų servetėlių ir vienkartinių balionų, kurių sudėtyje yra plastiko, atliekomis, todėl susidarė didelis šiukšlių kiekis ir labai sutriko sanitarijos ir nuotekų valymo infrastruktūra.
Iš turimų įrodymų matyti, kad abu produktai nuosekliai išlieka vienos iš dažniausiai jūrą teršiančių šiukšlių Europos Sąjungoje ir daro didelį tarpvalstybinį poveikį. Didelis tokių atliekų kiekis rodo, kad dabartiniai atliekų gamybos, vartojimo ir tvarkymo modeliai yra nepakankami, jog būtų užkirstas kelias jų išleidimui į aplinką.(1)
Kalbant apie drėgnąsias servetėles, pavojus neapsiriboja vien tik tomis, kurių sudėtyje yra plastiko. Atitinkamai, įstatymo projekto nuostatos apima platesnę sritį nei Direktyvos 2019/904 nuostatos ir taikomos drėgnosioms servetėlėms, pagamintoms iš nemodifikuotų gamtinių polimerų, jei jos neatitinka standarto UNE 149002:2022 „Vienkartinių produktų, skirtų išmesti į tualetą, priimtinumo kriterijai“, nes šie produktai taip pat nesuyra tinkamai ir sukelia užsikimšimus, grūstis bei perpildymus. Tai taip pat lemia tiesioginį atliekų išleidimą į vandens telkinius, todėl viešieji vandentvarkos subjektai (2;3) patiria labai didelių ekonominių išlaidų, kurias daugiausia padengia vietos valdžios institucijos ir galiausiai visuomenė.
Šis taikymo srities išplėtimas grindžiamas 2022 m. balandžio 8 d. Įstatymo Nr. 7/2022 dėl atliekų ir užteršto dirvožemio žiedinei ekonomikai septintosios baigiamosios nuostatos antra pastraipa, pagal kurią didesnė gamintojo atsakomybė gali būti taikoma kitoms drėgnosioms servetėlėms, kurioms netaikoma minėto įstatymo 60 straipsnio 1 dalis, kurioje kalbama tik apie drėgnąsias servetėles, kurių sudėtyje yra plastiko.
Vienkartinių balionų, kurių sudėtyje yra plastiko, keliamą pavojų lemia jų plačiai paplitęs naudojimas lauko veikloje ir didelė tikimybė, kad jie taps pasklidusiomis šiukšlėmis. Direktyvos (ES) 2019/904 poveikio vertinime taip pat pažymima, kad šiuo metu nėra visiškai perspektyvių konstrukcinių alternatyvų, leidžiančių išvengti jų poveikio aplinkai, o tai dar labiau patvirtina būtinybę įvesti reguliavimo paskatas, skirtas tiesiogiai gamintojams.
Šiame kontekste didesnė gamintojo atsakomybė (EPR) yra tinkama ir veiksminga priemonė siekiamiems viešojo intereso tikslams pasiekti, nes ji leidžia su atliekų prevencija ir tvarkymu susijusias aplinkosaugos ir ekonomines sąnaudas – kurios šiuo metu nėra įskaičiuotos į produkto kainą – perkelti gamintojams. Ankstesnė didesnės gamintojo atsakomybės įgyvendinimo Ispanijoje patirtis, susijusi su kitais atliekų srautais, rodo, kad šis metodas yra veiksmingas.
Šia priemone nuosekliai ir sistemingai siekiama viešojo intereso tikslo, visiškai integruojantis į Europos ir nacionalinių atliekų teisės aktų sistemą, taikant principus „teršėjas moka“ ir „atliekų hierarchija“ bei įgyvendinant 2022 m. balandžio 8 d. Įstatymą Nr. 7/2022 žiedinės ekonomikos požiūriu. Teisės akto projekte dalyvauja visi suinteresuotieji subjektai, užtikrinant proporcingą ir nuoseklų požiūrį, kuriuo siekiama veiksmingai sumažinti šių gaminių poveikį.
1) Poveikio vertinimo 2/3 dalis https://ec.europa.eu/info/law/better-regulation/have-your-say/initiatives/1502-Reducing-marine-litter-action-on-single-use-plastics-and-fishing-gear_es
2) https://www.eureau.org/documents/7858-position-paper-on-wet-wipes/file
3) https://www.daquas.es/images/publicaciones/informacion-sector/2019-declaracionadhesion.pdf
4) Poveikio vertinimo 2/3 dalis https://ec.europa.eu/info/law/better-regulation/have-your-say/initiatives/1502-Reducing-marine-lit
9. Šio Karaliaus dekreto projekto pagrindas yra 2022 m. balandžio 8 d. Įstatymo Nr. 7/2022 dėl atliekų ir užteršto dirvožemio žiedinei ekonomikai 37 ir 60 straipsniai, kuriuose numatyta sukurti didesnės gamintojo atsakomybės sistemą, taikomą vienkartinėms servetėlėms ir balionams, kurių sudėtyje yra plastiko.
9a. Priemone, apie kurią pranešta, mažinama rizika, kylanti dėl to, kad gamintojai nepakankamai internalizuoja poveikį aplinkai, ekonomikai ir žmonių sveikatai, susijusį su vienkartinių drėgnųjų servetėlių ir vienkartinių balionų, kurių sudėtyje yra plastiko, atliekomis, todėl susidarė didelis šiukšlių kiekis ir labai sutriko sanitarijos ir nuotekų valymo infrastruktūra.
Iš turimų įrodymų matyti, kad abu produktai nuosekliai išlieka vienos iš dažniausiai jūrą teršiančių šiukšlių Europos Sąjungoje ir daro didelį tarpvalstybinį poveikį (* 1). Didelis tokių atliekų kiekis rodo, kad dabartiniai atliekų gamybos, vartojimo ir tvarkymo modeliai yra nepakankami, jog būtų užkirstas kelias jų išleidimui į aplinką.
Kalbant apie drėgnąsias servetėles, pavojus neapsiriboja vien tik tomis, kurių sudėtyje yra plastiko. Atitinkamai, įstatymo projekto nuostatos apima platesnę sritį, įtraukiant drėgnąsias servetėles, pagamintas iš nemodifikuotų gamtinių polimerų, jei jos neatitinka standarto UNE 149002:2022 „Vienkartinių produktų, skirtų išmesti į tualetą, priimtinumo kriterijai“, nes šie produktai taip pat nesuyra tinkamai ir sukelia užsikimšimus, grūstis bei perpildymus. Tai taip pat lemia tiesioginį atliekų išleidimą į vandens telkinius, todėl viešieji vandentvarkos subjektai (*2 ir 3) patiria labai didelių ekonominių išlaidų, kurias daugiausia padengia vietos valdžios institucijos ir galiausiai visuomenė.
Šis taikymo srities išplėtimas grindžiamas 2022 m. balandžio 8 d. Įstatymo Nr. 7/2022 dėl atliekų ir užteršto dirvožemio žiedinei ekonomikai septintosios baigiamosios nuostatos antra pastraipa, pagal kurią didesnė gamintojo atsakomybė gali būti taikoma kitoms drėgnosioms servetėlėms, nenurodytoms minėto įstatymo 60 straipsnio 1 dalyje, kurioje kalbama tik apie drėgnąsias servetėles, kurių sudėtyje yra plastiko.
Vienkartinių balionų, kurių sudėtyje yra plastiko, keliamą pavojų lemia jų plačiai paplitęs naudojimas lauko veikloje ir didelė tikimybė, kad jie taps pasklidusiomis šiukšlėmis. Direktyvos (ES) 2019/904 (*4) poveikio vertinime taip pat pažymima, kad šiuo metu nėra visiškai įgyvendinamų konstrukcinių alternatyvų, kurios užkirstų kelią jos poveikiui aplinkai, o tai dar labiau patvirtina būtinybę įvesti reguliavimo paskatas, skirtas tiesiogiai gamintojams.
Šiame kontekste didesnė gamintojo atsakomybė (EPR) yra tinkama ir veiksminga priemonė siekiamiems viešojo intereso tikslams pasiekti, nes ji leidžia su atliekų prevencija ir tvarkymu susijusias aplinkosaugos ir ekonomines sąnaudas – kurios šiuo metu nėra įskaičiuotos į produkto kainą – perkelti gamintojams. Ankstesnė didesnės gamintojo atsakomybės įgyvendinimo Ispanijoje patirtis, susijusi su kitais atliekų srautais, rodo, kad šis metodas yra veiksmingas.
Šia priemone nuosekliai ir sistemingai siekiama viešojo intereso tikslo, visiškai integruojantis į Europos ir nacionalinių atliekų teisės aktų sistemą, taikant principus „teršėjas moka“ ir „atliekų hierarchija“ bei įgyvendinant 2022 m. balandžio 8 d. Įstatymą Nr. 7/2022 žiedinės ekonomikos požiūriu. Teisės akto projekte dalyvauja visi suinteresuotieji subjektai, užtikrinant proporcingą ir nuoseklų požiūrį, kuriuo siekiama veiksmingai sumažinti šių gaminių poveikį.
(*1) Poveikio vertinimo 2/3 dalis. https://ec.europa.eu/info/law/better-regulation/have-your-say/initiatives/1502-Reducing-marine-litter-action-on-single-use-plastics-and-fishing-gear_es
(*2) https://www.eureau.org/documents/7858-position-paper-on-wet-wipes/file
(*3) 2019-declaracionadhesion.pdf
(*4) Poveikio vertinimo 2/3 dalis. https://ec.europa.eu/info/law/better-regulation/have-your-say/initiatives/1502-Reducing-marine-litter-action-on-single-use-plastics-and-fishing-gear_es
9b. Priemonės projektas, apie kurį pranešta, patenka į Europos lygmeniu nustatytų informavimo ir įgyvendinimo įpareigojimų atliekų srityje taikymo sritį ir juo neapribojama vidaus rinka. Jame nustatomi įpareigojimai drėgnųjų servetėlių ir balionų gamintojams (didesnė gamintojo atsakomybė, EPR), taip pat ženklinimo reikalavimai ir įpareigojimai, susiję su duomenų rinkimu ir ataskaitų teikimu. Šios prievolės jau plačiai įgyvendinamos valstybėse narėse ir atitinka tikslą finansuoti atliekų tvarkymo išlaidas, ypač susijusias su šiukšlių surinkimu, transportavimu ir apdorojimu.
Poveikis tarpvalstybinei prekybai ir paslaugoms daromas tik reikalavimu, kad bet kuris gamintojas, nepriklausomai nuo kilmės (šalies, kitos valstybės narės ar trečiosios šalies), pateikiantis šiuos gaminius Ispanijos rinkai, laikytųsi nustatytų įpareigojimų, pavyzdžiui, užsiregistruotų atitinkamame registre, dalyvautų kolektyvinėje didesnės gamintojo atsakomybės sistemoje ir atitinkamai vykdytų finansines ir ataskaitų teikimo pareigas. Šie reikalavimai atitinka visoje Europos Sąjungoje privalomai įgyvendinamą Direktyvą (ES) 2019/904, kuria užtikrinamas suderintas teisinis pagrindas ir padedama išvengti didelių iškraipymų vidaus rinkoje.
Į teisės akto projektą įtrauktos dvi konkrečios nacionalinio lygmens nuostatos, grindžiamos pirminiais Ispanijos teisės aktais, siekiant ginti viešąjį interesą ir sumažinti neigiamą poveikį aplinkai, susijusį su netinkamu valdymu:
i) į jo taikymo sritį įtraukiamos drėgnosios servetėlės, pagamintos iš chemiškai nemodifikuotų gamtinių polimerų, su sąlyga, kad jos neatitinka UNE 149002:2022 standarto, t. y. vienkartinės servetėlės be plastiko (galimybė jau minėta 1 dalyje);
ii) juo nustatomas įpareigojimas visų šio standarto taikymo sričiai priskiriamų servetėlių gamintojams finansuoti sanitarinėse ir nuotekų valymo infrastruktūroje išsibarsčiusių šiukšlių surinkimą (šis aspektas jau buvo įtrauktas į uždarosios ekonomikos koncepciją). Be to, ji yra Europos Sąjungos lygmeniu suderintos strategijos, kuria užtikrinamas reguliavimo nuoseklumas, teisinis tikrumas ir tinkamas bendrosios rinkos veikimas, dalis (kaip pranešta per TRIS sistemą, kai buvo pranešta apie Įstatymą Nr. 7/2022). Šis finansavimas bus įvedamas palaipsniui ir iki 2032 m. pasieks 100 % išlaidų padengimą vienkartinėms servetėlėms su plastiku ir per pusę sumažės išlaidos vienkartinėms servetėlėms be plastiko.
Šiuo metu nėra jokios reguliavimo sistemos, kuria būtų išsamiai numatytos priemonės, skirtos užkirsti kelią ir jį pašalinti šių atliekų daromam poveikiui, taip pat nėra konkrečių teisinių priemonių, skirtų šiems pavojams šalinti dar jų atsiradimo šaltinyje. Siūloma priemonė yra būtinas dabartinių teisės aktų tobulinimas, siekiant veiksmingai reaguoti į šiuos iššūkius.
Viena vertus, kaip alternatyva buvo apsvarstyta galimybė nereguliuoti šių atliekų srautų arba įgyvendinti didesnės gamintojo atsakomybės (EPR) sistemas. Ši galimybė buvo atmesta, nes ji nesuderinama su įpareigojimu perkelti Direktyvą (ES) 2019/904 į nacionalinę teisę. Kita vertus, buvo svarstoma galimybė griežtai apriboti šios priemonės taikymo sritį tik tos direktyvos nuostatomis, taip iš jos išskiriant tam tikras drėgnąsias servetėles. Tačiau šis variantas taip pat buvo atmestas dėl to, kad pagal nacionalinius teisės aktus būtina spręsti šių produktų neigiamo poveikio klausimą, nes, nors jie ir nėra aiškiai įtraukti į direktyvą, sukelia didelių problemų sanitarijos ir aplinkos apsaugos srityse.
Šiuo atžvilgiu priimta priemonė yra mažiausiai ribojanti priemonė siekiamiems tikslams pasiekti, nes ja nustatomas proporcingas įsipareigojimų rinkinys, skirtas sumažinti šiukšlių susidarymą ir jų poveikį ekosistemoms – ypač jūrų ekosistemoms – bei išlaidas, susijusias su viešosios infrastruktūros priežiūra. Jei ši priemonė nebus priimta, šios išlaidos toliau didės ir jas turės padengti mokesčių mokėtojai, o ši priemonė skatina prevenciją, inovacijas, ekologišką projektavimą ir pertvarką.
9c. Priemone nustatyti apribojimai yra proporcingi siekiamo viešojo intereso tikslo – sumažinti neigiamą poveikį aplinkai, ekonomikai ir sveikatai – svarbai. Šis poveikis nėra hipotetinis, bet įrodytai tikras, darantis poveikį Europos Sąjungos paplūdimiams, jūroms ir vandenynams (1), vandens ir sausumos ekosistemoms, taip pat sanitarijos ir valymo infrastruktūrai miesto ir kaimo aplinkoje. Didėjantis šio poveikio mastas ir jo blogėjimo tendencija pateisina tokių reguliavimo priemonių, kaip numatytosios, priėmimą, atsižvelgiant į Europos Sąjungos ir valstybių narių pastangas skatinti atliekų prevenciją ir žiedinę ekonomiką.
Šiame kontekste buvo tinkamai atsižvelgta į viešojo intereso apsaugą, susijusią su galimu kišimusi į vidaus rinkos veikimą, ir padaryta išvada, kad pastaroji aiškiai nusveria. Didėjantis į jūrą išmetamų plastiko atliekų kiekis kelia didelę grėsmę ekosistemoms, biologinei įvairovei ir žmonių sveikatai, taip pat pagrindiniams ekonomikos sektoriams, pavyzdžiui, turizmui, žuvininkystei ir jūrų transportui, ir yra tarpvalstybinė problema. Remiantis Direktyvos (ES) 2019/904 poveikio vertinimu, įgyvendinus planuojamas priemones, kurios apima didesnę gamintojo atsakomybę, mažinimo tikslus ir ženklinimo reikalavimus, bus gerokai sumažintas į jūrą išmestų šiukšlių kiekis. Apskaičiuota, kad vienkartinių plastikinių gaminių atveju tokių šiukšlių kiekį būtų galima sumažinti maždaug perpus.
Be to, nepasiekus viešojo intereso tikslų būtų padaryta daug didesnė žala nei taikant priemonę. Remiantis minėtu poveikio vertinimu, iki 2030 m. įgyvendinus su vienkartiniais plastikiniais gaminiais susijusias priemones būtų galima išvengti 2,6 mln. tonų CO₂ ekvivalento išmetimo ir 11 mlrd. EUR vertės žalos aplinkai. Nors šios priemonės įmonėms sukelia atitikties reikalavimams išlaidas (maždaug 2 mlrd. EUR) ir atliekų tvarkymo išlaidas (maždaug 510 mln. EUR), jos taip pat leidžia vartotojams sutaupyti nemažą sumą – maždaug 6,5 mlrd. EUR, nors ir lemia tam tikrus vartojimo įpročių pokyčius.
Bet kuriuo atveju teisės akto projekte nustatytas laipsniškas sanitarijos ir nuotekų valymo infrastruktūros išlaidų finansavimo metodas. Tai sušvelnins finansinį poveikį drėgnųjų servetėlių gamintojams, palengvins paveiktų įmonių laipsnišką prisitaikymą ir gali būti papildyta priemonėmis, skirtomis skatinti vartotojus laikytis tinkamesnių vartojimo ir atliekų šalinimo įpročių, o tai taip pat leis sumažinti gamintojų patiriamas išlaidas.
Taigi šia priemone užtikrinama tinkama pusiausvyra tarp siekiamų privalumų ir nustatytos naštos, nes ji yra proporcinga ir būtina priemonė, skirta spręsti vis didesnės aplinkosauginės ir socialinės reikšmės problemą.
1) Jungtinis tyrimų centras (JRC), Georg Hanke, JRC techninės ataskaitos, „Marine Beach Litter in Europe – Top Items“, 2016 m.
10. Nuorodos į pagrindinius tekstus: 2020/0658/E
Pagrindiniai tekstai buvo išsiųsti kartu su ankstesniu pranešimu:
2020/0658/E
11. Ne
12.
13. Ne
14. Ne
15. Taip
16.
Techninių prekybos kliūčių aspektas:
Projektas yra techninis reglamentas arba atitikties vertinimas
Sanitarinių ir fitosanitarinių
prionių aspektas: Ne
**********
Europos Komisijos
Direktyvos (ES) 2015/1535 Kontaktinis taškas
el. pašto adresas: grow-dir2015-1535-central@ec.europa.eu
