Pranešimas 001
Komisijos pranešimas - TRIS/(2026) 1412
Direktyva (ES) 2015/1535
Pranešimas: 2026/0260/DE
Valstybės narės pranešimas apie teksto projektą
Notification – Notification – Notifzierung – Нотификация – Oznámení – Notifikation – Γνωστοποίηση – Notificación – Teavitamine – Ilmoitus – Obavijest – Bejelentés – Notifica – Pranešimas – Paziņojums – Notifika – Kennisgeving – Zawiadomienie – Notificação – Notificare – Oznámenie – Obvestilo – Anmälan – Fógra a thabhairt
Does not open the delays - N'ouvre pas de délai - Kein Fristbeginn - Не се предвижда период на прекъсване - Nezahajuje prodlení - Fristerne indledes ikke - Καμμία έναρξη προθεσμίας - No abre el plazo - Viivituste perioodi ei avata - Määräaika ei ala tästä - Ne otvara razdoblje kašnjenja - Nem nyitja meg a késéseket - Non fa decorrere la mora - Atidėjimai nepradedami - Atlikšanas laikposms nesākas - Ma jiftaħx il-perijodi ta’ dewmien - Geen termijnbegin - Nie otwiera opóźnień - Não inicia o prazo - Nu deschide perioadele de stagnare - Nezačína oneskorenia - Ne uvaja zamud - Inleder ingen frist - Ní osclaíonn sé na moilleanna
MSG: 20261412.LT
1. MSG 001 IND 2026 0260 DE LT 22-05-2026 DE NOTIF
2. Germany
3A. Bundesministerium für Wirtschaft und Energie, Referat EB3
3B. Der Beauftragte der Bundesregierung für Kultur und Medien (BKM), Referat KM56 (E-Mail: km56@bkm.bund.de)
4. 2026/0260/DE - SERV30 - Žiniasklaida
5. Įstatymas dėl Europos audiovizualinių kūrinių skatinimo nustatant investavimo įpareigojimą žiniasklaidos paslaugų teikėjams (Įpareigojimo investuoti į žiniasklaidą įstatymas – MedienInvestVG)
6. Užsakomosios žiniasklaidos paslaugos arba užsakomosios vaizdo paslaugos
7.
8. Pagal MedienInvestVG žiniasklaidos paslaugų teikėjai, t. y. užsakomųjų vaizdo paslaugų teikėjai ir televizijos transliuotojai, turintys žiniasklaidos bibliotekas ir gaunantys pajamų iš Vokietijos žiūrovų rinkos, privalo 8 procentus savo grynųjų pajamų (o visuomeniniai transliuotojai – programų išlaidų) investuoti į Europos audiovizualinių kūrinių gamybą ir platinimą. Taip siekiama užtikrinti stabilų ir tvarų investicijų į Vokietijos gamybos sektorių lygį. Nustatyta šių investicijų dalis, taikant subkvotas, turi būti skirta naujų kūrinių gamybai (60 %), originaliems kūriniams vokiečių kalba (80 %) ir nepriklausomų kino kūrėjų kūriniams (70 %). Be to, teisių grąžinimo sąlyga skirta sustiprinti nepriklausomų filmų kūrėjų padėtį. Siekiant tuo pačiu užtikrinti pakankamą rinkos lankstumą, atsisakymo dalyvauti nuostata leidžiama nukrypti nuo įstatymo nuostatų, susijusių su investicijomis, remiantis savanorišku susitarimu tarp žiniasklaidos paslaugų teikėjo ir vienos ar kelių gamintojų asociacijų, su sąlyga, kad žiniasklaidos paslaugų teikėjas įsipareigoja padidinti investicijas mažiausiai 12 procentų ir kad bus sudaryti sąžiningi susitarimai dėl naudojimo teisių suteikimo. Vokietijos Federalinė kino taryba (FFA) tikrins, ar laikomasi tiek įstatyminių įpareigojimų, tiek savanoriškų įsipareigojimų, remdamasi žiniasklaidos paslaugų teikėjų konfidencialiai pateiktais atitinkamais apyvartos duomenimis ir investicijų dokumentais. Nesilaikant įpareigojimų reikalavimų, FFA gali nustatyti kompensacinį mokestį. Įstatymo veiksmingumą po trejų metų įvertins už kultūrą ir žiniasklaidą atsakingas Federalinės Vyriausybės narys (BKM), kuris išvadas pateiks Bundestagui.
9. MedienInvestVG siekiama užtikrinti stabilų ir tvarų investicijų lygį bei rinkos įvairovę, kartu skatinant Europos ir Vokietijos kino pramonės plėtrą bei inovacijomis grindžiamą konkurenciją. Taigi šis įstatymas padeda išlaikyti gamybos sektoriaus konkurencingumą Vokietijoje ir Europoje bei stiprinti Europos kino ir televizijos pramonę bei joje dirbančius kūrybinius specialistus.
9a. Kad būtų pasiektas tikslas stiprinti Vokietijos ir Europos gamybos pramonę ir užtikrinti siūlomo turinio įvairovę, MedienInvestVG užtikrinama, kad reikiamos investicijos būtų nukreiptos ne tik į esamų kūrinių licencijas, bet ir konkrečiai į naujo turinio kūrimą.
Įpareigojimu dalį investicijų skirti kūriniams, sukurtiems originalo kalba – vokiečių kalba, stiprinama vokiečių kalba kuriama produkcija, skatinama kultūrinė įvairovė audiovizualiniame sektoriuje ir remiama vokiečių kalba tiek, kiek tai leidžiama pagal ES teisę. Audiovizualinių žiniasklaidos paslaugų direktyva (AŽPD) taip pat leidžiama valstybėms narėms priimti priemones, skirtas kultūrinei įvairovei audiovizualinėje rinkoje užtikrinti. Valstybės narės gali nustatyti griežtesnes nuostatas, pavyzdžiui, kalbos reikalavimus, nei nustatyta AŽPD, su sąlyga, kad jos būtų suderinamos su Sąjungos teise. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) tai patvirtino nagrinėdamas bylą dėl ispanų kalbos kvotos (žr. ESTT 2009 m. kovo 5 d. sprendimą byloje C‑222/07 – UTECA).
Reikalavimus atitinkantys kūriniai turi būti daugiausia sukurti filmų kūrėjų, kurie yra nepriklausomi nuo kūrinį užsakančio žiniasklaidos paslaugų teikėjo (= santykinis nepriklausomumas). Todėl ši subkvota gali būti įvykdyta tik tuo atveju, jei žiniasklaidos paslaugų teikėjas nevykdo įmonių teisės pagrindu grindžiamos kūrėjo kontrolės. Tai stiprina rinkos įvairovę, užtikrina gamybos sektoriaus įvairovę ir galiausiai teikia naudos vartotojams.
Be to, šiuo įstatymu siekiama sudaryti palankias sąlygas filmų kūrėjams diegti naujoves ir stiprinti jų ekonominį savarankiškumą. Šis tikslas pasiekiamas sudarant sąlygas filmų gamintojams tvariau nei anksčiau gauti naudos iš audiovizualinių kūrinių kūrimo ir gamybos. Šiuo metu tarp žiniasklaidos paslaugų teikėjų ir filmų kūrėjų egzistuoja struktūrinis disbalansas, kuris riboja šio sektoriaus gebėjimą diegti naujoves. Šiuo įstatymu ši problema sprendžiama įvedant laipsnišką teisių grąžinimą, susietą su investavimo įpareigojimu, kūrėjams. Šis mechanizmas leidžia nepriklausomoms kūrimo kompanijoms ilgainiui susikurti savo teisių katalogą, savarankiškai prekiauti šiomis teisėmis ir gautas pajamas ir jas reinvestuoti, novatoriško turinio ir projektų kūrimą. Tokiu būdu nepriklausomi filmų kūrėjai turės didesnę nei anksčiau galimybę dalytis ekonomine jų kuriamų ir gaminamų kūrinių sėkme, taip stiprindami savo ekonominį atsparumą ir priešindamiesi vyraujančiai tendencijai kurti labai vertikaliai integruotas korporacines konstrukcijas kino gamybos rinkoje.
Nepriklausomos gamybos stiprinimas – tai ne tik ekonominių tikslų siekimas. Be to, tai yra svarbus indėlis į kultūrinę įvairovę, kaip pripažinta 2005 m. UNESCO Konvencijoje dėl kultūros raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo. Investavimo prievolė ir teisių grąžinimo mechanizmas nėra atskiros nuostatos; tai yra glaudžiai tarpusavyje susijusios priemonės, kurių visapusiškas reguliavimo poveikis gali būti pasiektas tik jas taikant kartu.
9b. Vystantis skaitmeninės žiniasklaidos technologijoms ir didinant perdavimo pralaidumą atsirado naujų užsakomųjų paslaugų, o dėl didėjančios žiniasklaidos konvergencijos iš esmės pasikeitė žiniasklaidos vartojimas. Nelinijinės užsakomosios paslaugos, visų pirma abonentinės ir reklaminės užsakomosios vaizdo paslaugos (S-VoD ir A-VoD), tampa vis populiaresnės, o tradicinės linijinės televizijos naudojimas mažėja. Rinkoje dominuoja tarptautiniai paslaugų teikėjai, pavyzdžiui, „Netflix“, „Amazon Prime Video“, „Apple TV“ ir „Disney+“, kurių katalogus daugiausia sudaro jų užsakyti arba kartu sukurti kūriniai, tačiau kurie neatitinka „Europos kūrinio“ kriterijų. Europos Sąjunga (ES) į šiuos rinkos pokyčius reagavo dar 2017 m.: siekiant užtikrinti pakankamas investicijas į Europos kūrinius, AŽPD 13 straipsnio 2 dalyje valstybėms narėms leidžiama reikalauti, kad tiek jų teritorijoje įsisteigę žiniasklaidos paslaugų teikėjai, tiek žiniasklaidos paslaugų teikėjai, kurių paslaugos skirtos jų teritorijai, bet kurie įsisteigę kitoje valstybėje narėje (vadinamosios tarpvalstybinės paslaugos), tiesiogiai investuotų į Europos kūrinius.
Kelios ES valstybės narės, tarp jų Prancūzija, Italija, Portugalija ir Ispanija, jau naudojasi šia Europos Sąjungos suteikta teise.
Priimdama MedienInvestVG įstatymą, Vokietija taip pat žengia šį žingsnį. Turint omenyje daug kitų Europos valstybių narių pagal AŽPD nustatytas investavimo įpareigojimus, jei tokio įpareigojimo nebūtų Vokietijoje, kiltų pavojus, kad bus sukurta nepalanki konkurencinė padėtis. Žiniasklaidos paslaugų teikėjai gali vis dažniau perkelti investicijas, anksčiau skirtas Vokietijai, į kitas Europos šalis, siekdami įvykdyti ten galiojančius reikalavimus. Remiantis 2025 m. rugsėjo 11 d. Europos audiovizualinės observatorijos paskelbta „Ataskaita apie transliuotojų ir srautinio vaizdo transliavimo paslaugų teikėjų investicijas į Europos originalią turinį“ (18 psl.), pasaulinių srautinio vaizdo transliavimo paslaugų teikėjų investicijos Vokietijoje gerokai atsilieka nuo investicijų kitose valstybėse narėse ir, atsižvelgiant į Vokietijos gamybos rinkos dydį, taip pat neatitinka lūkesčių.
9c. Be to, MedienInvestVG daromas poveikis žiniasklaidos paslaugų teikėjų verslo laisvei tik tiek, kiek tai yra būtina: teikėjai vykdo savo įpareigojimus vykdydami tiesiogines investicijas, tuo pačiu išlaikydami teisę pasirinkti atitinkamą filmų kūrėją bei kuriamo ar licencijuojamo audiovizualinio kūrinio žanrą, formą ir turinį, laikydamiesi šio įstatymo nuostatų.
Šis investavimo įpareigojimas taikomas žiniasklaidos paslaugų teikėjams, kurių verslo modeliai, programų kryptys ir įmonių struktūros labai skiriasi. Siekiant užtikrinti kuo didesnį lankstumą, pagal 9 straipsnį jiems leidžiama sudaryti susitarimus su viena ar keliomis filmų kūrėjus atstovaujančiomis asociacijomis, taip leidžiant nukrypti nuo įstatymo reikalavimų, susijusių su investicijomis. Ši vadinamoji „atsisakymo dalyvauti“ sąlyga skirta užtikrinti įstatyminės intervencinės priemonės proporcingumą ir garantuoti, kad šis įpareigojimas būtų įgyvendinamas nepažeidžiant pagrindinių teisių.
Kad būtų galima pasinaudoti šiuo lankstumu, žiniasklaidos paslaugų teikėjas turi įsipareigoti padidinti investicijas bent dvylika procentų, o į susitarimą turi būti įtraukta nuostata dėl naudojimo teisių, kuria būtų tinkamai atsižvelgiama į abiejų šalių interesus. Taip užtikrinama, kad teisės aktuose numatyti tikslai būtų pasiekti arba viršyti bent jau panašiu mastu ir pagal pramonės susitarimą. Atsisakymo dalyvauti nuostata vienodai taikoma visiems žiniasklaidos paslaugų teikėjams.
Būtent šiuo konkrečiu deriniu – viena vertus, savanoriški investicijų įsipareigojimai, numatyti individualiai suderintuose susitarimuose ir teisės aktų nuostatose, ir, kita vertus, įstatymu nustatyta minimali investicijų kvota žiniasklaidos paslaugų teikėjams – užtikrinamas didžiausias įmanomas ekonominis lankstumas, kartu užtikrinant minimalias investicijų apimtis Vokietijoje.
10. Nuorodos į pagrindinius tekstus: Pagrindinio teksto nėra
11. Ne
12.
13. Ne
14. Ne
15. Ne
16.
Techninių prekybos kliūčių aspektas: Ne
Sanitarinių ir fitosanitarinių
prionių aspektas: Ne
**********
Europos Komisijos
Direktyvos (ES) 2015/1535 Kontaktinis taškas
el. pašto adresas: grow-dir2015-1535-central@ec.europa.eu