Pranešimas 001
Komisijos pranešimas - TRIS/(2026) 1440
Direktyva (ES) 2015/1535
Pranešimas: 2026/0266/ES
Valstybės narės pranešimas apie teksto projektą
Notification – Notification – Notifzierung – Нотификация – Oznámení – Notifikation – Γνωστοποίηση – Notificación – Teavitamine – Ilmoitus – Obavijest – Bejelentés – Notifica – Pranešimas – Paziņojums – Notifika – Kennisgeving – Zawiadomienie – Notificação – Notificare – Oznámenie – Obvestilo – Anmälan – Fógra a thabhairt
Does not open the delays - N'ouvre pas de délai - Kein Fristbeginn - Не се предвижда период на прекъсване - Nezahajuje prodlení - Fristerne indledes ikke - Καμμία έναρξη προθεσμίας - No abre el plazo - Viivituste perioodi ei avata - Määräaika ei ala tästä - Ne otvara razdoblje kašnjenja - Nem nyitja meg a késéseket - Non fa decorrere la mora - Atidėjimai nepradedami - Atlikšanas laikposms nesākas - Ma jiftaħx il-perijodi ta’ dewmien - Geen termijnbegin - Nie otwiera opóźnień - Não inicia o prazo - Nu deschide perioadele de stagnare - Nezačína oneskorenia - Ne uvaja zamud - Inleder ingen frist - Ní osclaíonn sé na moilleanna
MSG: 20261440.LT
1. MSG 001 IND 2026 0266 ES LT 27-05-2026 ES NOTIF
2. Spain
3A. Subdirección General de Asuntos Industriales, Energéticos, de Transportes y Comunicaciones, y de Medio Ambiente
Dirección General de Coordinación del Mercado Interior y otras Políticas Comunitarias
Secretaría de Estado para la Unión Europea
Ministerio de Asuntos Exteriores, Unión Europea y Cooperación
3B. Subdirección General de Residuos
Dirección General de Calidad y Evaluación Ambiental
Secretaría de Estado de Medio Ambiente
Ministerio para la Transición Ecológica y el Reto Demográfico
4. 2026/0266/ES - S20E - Atliekos
5. Karališkojo dekreto, kuriuo reglamentuojami tekstilės ir avalynės gaminiai ir jų atliekų tvarkymas, projektas.
6. Jis taikomas tekstilės ir ne tekstilės gaminiams, drabužiams, avalynei ir aksesuarams, skirtiems buitinėms ar kitoms reikmėms, kai tokių gaminių pobūdis ir sudėtis yra panašūs į skirtų buitinėms reikmėms. Jiems taikoma didesnė gamintojo atsakomybės sistema.
7.
8. 2025 m. rugsėjo 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2025/1892, kuria iš dalies keičiama 2008 m. lapkričio 29 d. Direktyva 2008/98/EB, perkėlimas į nacionalinę teisę.
Šiuo karališkojo dekreto projektu reglamentuojama tekstilės ir avalynės gaminiams taikoma teisinė sistema, susijusi su šių gaminių atliekų prevencija ir tvarkymu, siekiant sumažinti jų poveikį aplinkai per visą jų gyvavimo ciklą ir taip pereiti prie žiedinės ekonomikos, pirmenybę teikiant prevencijai, pakartotiniam naudojimui, parengimui naudoti pakartotinai ir perdirbti.
Šiuo tikslu karališkojo dekreto projekte nustatyta:
– atskiro tekstilės gaminių atliekų surinkimo sąlygos;
– kada tekstilės atliekos nustoja būti laikomos atliekomis ir kokias sąlygas turi atitikti naudotų gaminių siuntos;
– didesnės gamintojo atsakomybės už tekstilės ir avalynės gaminius sistema, kuria apibrėžiamas gaminio gamintojas, jo įpareigojimai ir kolektyvinių sistemų įpareigojimai, taip pat nustatomos finansuotinos išlaidos, susijusios su tekstilės ir avalynės atliekų tvarkymu;
– skaidri informacinė sistema, kuria reglamentuojama gaminių gamintojų registrui teiktina informacija ir metinė ataskaita, kurią kompetentingai institucijai turi pateikti didesnės gamintojo atsakomybės sistemos, taip pat tekstilės ir avalynės gaminių atliekų tvarkytojų pareiga teikti metinę ataskaitą;
– skaidri informacinė sistema, kuria reglamentuojama gaminių gamintojų registrui teiktina informacija ir metinė ataskaita, kurią kompetentingai institucijai turi pateikti didesnės gamintojo atsakomybės sistemos, taip pat tekstilės ir avalynės gaminių atliekų tvarkytojų pareiga teikti metinę ataskaitą;
– informacija apie tvarų vartojimą, teiktina galutiniam naudotojui.
9. Šio karališkojo dekreto projekto pagrindas yra, viena vertus, 2022 m. balandžio 8 d. Įstatymas Nr. 7/2022 dėl atliekų ir užteršto dirvožemio žiedinės ekonomikos tikslais, kurio 18 straipsnyje draudžiama neparduotus perteklinius tekstilės gaminius naikinti ar šalinti sąvartynuose, o 25 straipsnyje nustatyta vietos valdžios institucijų pareiga iki 2024 m. gruodžio 31 d. atskirai rinkti tekstilės atliekas. IV antraštinėje dalyje nustatyta teisinė sistema, kuria reglamentuojama didesnė produkto gamintojo atsakomybė, kuri turi būti apibrėžta specialiu karališkuoju dekretu, kaip numatyta jo 37 straipsnio 2 dalyje. Galiausiai pirmiau minėto teisės akto septintoje paskutinėje nuostatoje numatyta per trejus metus nuo jo įsigaliojimo sukurti specialią tekstilės gaminiams skirtą didesnės gamintojo atsakomybės sistemą.
Antra, 2025 m. rugsėjo 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2025/1892, kuria iš dalies keičiama 2008 m. lapkričio 29 d. Direktyva 2008/98/EB, kuri, be įvairių maisto atliekų aspektų reguliavimo, taip pat apima tekstilės ir avalynės gaminius bei kuria reikalaujama, kad valstybės narės įgyvendintų didesnę gamintojo atsakomybę, nurodant tvarkymo išlaidas, kurias turi padengti gamintojai, ir jų pareigas informuoti galutinį naudotoją.
9a. Priemonė, apie kurią pranešta, skirta rizikai, kylančiai dėl to, kad toliau taikomas linijinis ekonomikos modelis – „pirkti, naudoti ir išmesti“ – kuriam būdingas menkas pakartotinis panaudojimas, remontas ir perdirbimas. Šiuo tikslu šia priemone daromas poveikis atliekų prevencijai ir tvarkymui, siekiant sumažinti jų poveikį aplinkai ir pereiti prie žiedinės ekonomikos.
Svarbu pažymėti, kad šis sektorius tapo vienu iš prioritetinių atliekų srautų pagal Europos teisės aktus dėl labai išaugusios pasaulinės tekstilės gamybos ir vartojimo, remiantis duomenimis, kuriuos Europos Komisija nurodė prie savo pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo akto pridėtame poveikio vertinime. Tai glaudžiai susiję su greitosios mados plitimu, dėl kurio gaminiai, visų pirma drabužiai, perkami ir išmetami daug dažniau, ir dažnai jų patvarumas ar taisomumas yra ribotas, taip padidinant šios rūšies atliekų susidarymą. Šiuo atžvilgiu, remiantis 2020 m. spalio mėn. Žiedinės ekonomikos fondo paskelbtu komunalinių atliekų tyrimu, apskaičiuota, kad 2017 m. Ispanijoje susidarė 1 060 200 tonų tekstilės atliekų, t. y. apie 23 kg vienam gyventojui. Remiantis naujausiais tyrimais, pvz., Tekstilės ir mados stebėsenos centro paskelbta „2023–2024 m. tekstilės ir mados žiediškumo ataskaita“, 2022 m. susidarė apie 900 000 tonų tekstilės atliekų – tai sudaro maždaug 20 kg vienam asmeniui per metus, o atskiro surinkimo lygis tebėra labai žemas.
Šiomis aplinkybėmis būtina atsieti tekstilės ir avalynės sektoriaus ekonomikos augimą nuo šių gaminių atliekų susidarymo bei siekti pažangos užkertant kelią tokių atliekų susidarymui ir užtikrinant tinkamą jų tvarkymą. Tuo tikslu šia priemone laikomasi visapusiško požiūrio, kuriuo visų pirma siekiama nustatyti kiekybinius prevencijos, atskiro surinkimo, parengimo pakartotinai naudoti ir perdirbti tikslus. Ja taip pat reglamentuojamos tekstilės gaminių atskiro surinkimo sąlygos bei socialinės ekonomikos subjektų, veikiančių kaip atliekų tvarkytojai, veikla; nustatoma, kada tekstilės atliekos nebelaikomos atliekomis, ir apibrėžiamos atliekų vežimo sąlygos, siekiant jas atskirti nuo pakartotinai naudoti tinkamų naudotų gaminių vežimo, taip pat nurodoma informacija, teiktina Gaminių gamintojų registrui, ir informacija apie tvarų vartojimą, kuri turi būti prieinama galutiniam vartotojui.
Galiausiai verta atkreipti dėmesį į tekstilės gaminių ir avalynės didesnės gamintojo atsakomybės sistemą reglamentuojančius teisės aktus, kuriuose pateikta gaminių gamintojo sąvokos apibrėžtis, apimanti mažąsias ir vidutines įmones (MVĮ) pagal Europos Sąjungos teisės aktus (nors šiuose teisės aktuose šioms įmonėms numatyti ilgesni terminai tam tikroms nuostatoms įgyvendinti), taip pat apibrėžtos jų ir kolektyvinių sistemų pareigos bei nustatytos finansuotinos išlaidos, susijusios su tekstilės gaminių ir avalynės atliekų tvarkymu. Ankstesnė Ispanijos patirtis, susijusi su kitais atliekų srautais, rodo, kad šis metodas yra veiksmingas, o tai patvirtina ryšį tarp tokių priemonių ir geresnių rezultatų aplinkosaugos srityje.
Šia priemone nuosekliai ir sistemingai siekiama viešojo intereso tikslo, visiškai integruojantis į Europos ir nacionalinių atliekų teisės aktų sistemą, taikant principus „teršėjas moka“ ir „atliekų hierarchijos principai“ bei įgyvendinant 2022 m. balandžio 8 d. Įstatymą Nr. 7/2022 žiedinės ekonomikos požiūriu. Šiame teisės akto projekte numatytos aiškios ir papildančios prievolės, taikomos visoms suinteresuotosioms šalims – gamintojams, vartotojams ir valdžios institucijoms – taip užtikrinant proporcingą ir nuoseklų požiūrį, kuriuo siekiama veiksmingai sumažinti šių gaminių poveikį aplinkai.
9b. Priemonės projektas, apie kurį pranešta, patenka į Europos lygmeniu nustatytų ataskaitų teikimo ir vykdymo užtikrinimo įpareigojimų atliekų srityje taikymo sritį ir juo neapribojama vidaus rinka. Atsižvelgiant į tai, juo gamintojams nustatomos pareigos, grindžiamos didesnės gamintojo atsakomybės principu, kaip nustatyta Direktyvoje (ES) 2025/1892, pagal kurią reikalaujama, kad valstybės narės įgyvendintų didesnę gamintojo atsakomybę, nurodydamos tvarkymo išlaidas, kurias gamintojai turi padengti, ir jų pareigas teikti informaciją galutiniams naudotojams.
Todėl poveikis tarpvalstybinei prekybai ir paslaugoms apsiriboja reikalavimu, kad bet kuris gamintojas, nepriklausomai nuo kilmės (šalies, kitos valstybės narės ar trečiosios šalies), pateikiantis šiuos gaminius Ispanijos rinkai, laikytųsi nustatytų pareigų, pavyzdžiui, užsiregistruotų atitinkamame registre, dalyvautų kolektyvinėje didesnės gamintojo atsakomybės sistemoje ir atitinkamai vykdytų finansines ir ataskaitų teikimo pareigas. Šie reikalavimai atitinka visoje Europos Sąjungoje privalomai įgyvendinamą Direktyvą (ES) 2025/1892, kuria užtikrinamas suderintas teisinis pagrindas ir padedama išvengti didelių iškraipymų vidaus rinkoje.
Be to, Įstatymo Nr. 7/2022 18 straipsniu draudžiama neparduotus perteklinius tekstilės gaminius naikinti ar šalinti sąvartynuose, o 25 straipsniu reikalaujama, kad vietos valdžios institucijos iki 2024 m. gruodžio 31 d. atskirai rinktų tekstilės atliekas. IV antraštinėje dalyje nustatyta teisinė sistema, kuria reglamentuojama didesnė produkto gamintojo atsakomybė, kuri turi būti apibrėžta specialiu karališkuoju dekretu, kaip numatyta jo 37 straipsnio 2 dalyje. Galiausiai pirmiau minėto teisės akto septintoje paskutinėje nuostatoje numatyta per trejus metus nuo jo įsigaliojimo sukurti specialią tekstilės gaminiams skirtą didesnės gamintojo atsakomybės sistemą.
Galiausiai Karališkuoju dekretu nustatytos taisyklės, kuriomis reglamentuojama tekstilės ir avalynės didesnės gamintojo atsakomybės sistema, yra ne tik būtinos, bet ir skubios, atsižvelgiant į tai, kad 2022 m. balandžio 8 d. Įstatyme Nr. 7/2022 numatytas trejų metų laikotarpis baigėsi, ir būtina perkelti Europos Sąjungos teisės aktų pakeitimus, susijusius su tekstilės ir avalynės atliekomis.
Buvo apsvarstytos šios alternatyvos: 0) nerengti naujo standarto, paliekant tekstilės ir avalynės atliekų tvarkymą nereguliuojamą ir netaikant didesnės gamintojo atsakomybės; 1) parengti specialų karališkąjį dekretą, kuriuo būtų reglamentuojamas tekstilės ir avalynės gaminių atliekų srauto tvarkymas bei didesnės gamintojo atsakomybės sistema, šiam srautui įgyvendinant 2022 m. balandžio 8 d. Įstatymo Nr. 7/2022 IV antraštinę dalį; 2) vienu karališkuoju dekretu reglamentuoti tekstilės atliekų tvarkymą ir jų didesnės gamintojo atsakomybės sistemą kartu su kitais atliekų srautais, kurie bus sukurti; ir 3) reglamentuoti tekstilės atliekų tvarkymą ir jų didesnės gamintojo atsakomybės sistemą, iš dalies pakeičiant Įstatymą Nr. 7/2022.
Pasirinktas variantas Nr. 1, t. y. parengti naują specialųjį karališkąjį dekretą, kuriuo, viena vertus, būtų įgyvendinamas balandžio 8 d. Įstatymas Nr. 7/2022 pagal jo septintosios baigiamosios nuostatos reikalavimus, o, kita vertus, reglamentuojama tekstilės gaminių ir avalynės padidintos gamintojo atsakomybės sistema. Nuspręsta, kad tai tinkamiausias variantas, nes pasirinkus variantą Nr. 0 būtų pažeista 2022 m. balandžio 8 d. Įstatymo Nr. 7/2022 septintosios baigiamosios nuostatos nuostata ir nesilaikoma ES pareigos perkelti Direktyvą 2025/1892 į nacionalinę teisę. Variantas Nr. 2 buvo atmestas, nes jis galėtų sukelti painiavą dėl šios procedūros sąlygų ir ypatybių, palyginti su kitomis procedūromis, kurios galėtų būti reglamentuojamos bendrai, o variantas Nr. 3 – dėl to, kad įstatyme jau aiškiai numatyta, jog jis įgyvendinamas karališkuoju dekretu.
Šiuo atžvilgiu priimta priemonė laikoma mažiausiai ribojančia priemone siekiamiems tikslams pasiekti, nes ja nustatomas proporcingas įpareigojimų rinkinys, kuriuo galima užkirsti kelią
9c. Priemone nustatyti apribojimai, t. y. prevencijos, atskiro surinkimo, parengimo pakartotinai naudoti ir perdirbti tikslai, yra proporcingi siekiamo viešojo intereso tikslo – sumažinti neigiamą poveikį aplinkai ir sveikatai – svarbai, nes ja įgyvendinamas 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinančioje kai kurias direktyvas nustatytas atliekų hierarchijos principas.
Tiksliau tariant, šia priemone reikalaujama, kad gamintojas, pateikdamas rinkai tekstilės ir avalynės gaminius bei tvarkydamas jų atliekas, laikytųsi žmonių sveikatos, vartotojų ir aplinkos apsaugos principų bei atliekų hierarchijos tvarkymo principų, taip pat nustatytų savo finansavimo įpareigojimus, kurie yra numatyti Direktyvoje (ES) 2025/1892. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir į tai, kad pačioje direktyvoje 22 bis straipsnio 9 dalyje bei 2022 m. balandžio 8 d. Įstatymo Nr. 7/2022 43 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė nustatyti išlaidas, susijusias su mišrioje likusiųjų atliekų frakcijoje esančių tekstilės ir avalynės atliekų tvarkymu, šiame reglamente numatytos tokios išlaidos, susijusios su tekstilės ir avalynės atliekų naudojimu iš minėtos mišrios frakcijos.
Be to, ja reikalaujama, kad pagal kolektyvinės didesnės gamintojo atsakomybės sistemas galutiniams naudotojams būtų teikiama informacija apie tekstilės ir avalynės gamybos poveikį aplinkai, žmonių sveikatai ir socialinėms bei žmogaus teisėms, visų pirma susijusį su greitosios mados praktika ir vartojimu, perdirbimu ir kitomis naudojimo ir šalinimo operacijomis, taip pat netinkamu susidariusių atliekų tvarkymu, pavyzdžiui, šiukšlinimu ar šalinimu mišrioje likutinėje komunalinių atliekų frakcijoje, kartu su priemonėmis, įgyvendintomis tokiam poveikiui sušvelninti.
Todėl priemone bus padedama siekti Darbotvarkėje iki 2030 m. nustatytų darnaus vystymosi tikslų, visų pirma 12 tikslo (tvarus vartojimas ir gamyba) ir 13 tikslo (klimato politikos veiksmai), sumažinant į sąvartynus siunčiamų tekstilės atliekų kiekį.
Taigi šia priemone užtikrinama tinkama pusiausvyra tarp siekiamų privalumų ir nustatytos naštos, nes ji yra proporcinga ir būtina priemonė, skirta spręsti vis didesnės aplinkosauginės ir socialinės reikšmės problemą.
10. Nuorodos į pagrindinius tekstus:
11. Ne
12.
13. Ne
14. Ne
15. Taip
16.
Techninių prekybos kliūčių aspektas:
Projektas yra techninis reglamentas arba atitikties vertinimas
Sanitarinių ir fitosanitarinių
prionių aspektas: Ne
**********
Europos Komisijos
Direktyvos (ES) 2015/1535 Kontaktinis taškas
el. pašto adresas: grow-dir2015-1535-central@ec.europa.eu
