Pranešimas 001
Komisijos pranešimas - TRIS/(2026) 1669
Direktyva (ES) 2015/1535
Pranešimas: 2026/0313/IT
Valstybės narės pranešimas apie teksto projektą
Notification – Notification – Notifzierung – Нотификация – Oznámení – Notifikation – Γνωστοποίηση – Notificación – Teavitamine – Ilmoitus – Obavijest – Bejelentés – Notifica – Pranešimas – Paziņojums – Notifika – Kennisgeving – Zawiadomienie – Notificação – Notificare – Oznámenie – Obvestilo – Anmälan – Fógra a thabhairt
Does not open the delays - N'ouvre pas de délai - Kein Fristbeginn - Не се предвижда период на прекъсване - Nezahajuje prodlení - Fristerne indledes ikke - Καμμία έναρξη προθεσμίας - No abre el plazo - Viivituste perioodi ei avata - Määräaika ei ala tästä - Ne otvara razdoblje kašnjenja - Nem nyitja meg a késéseket - Non fa decorrere la mora - Atidėjimai nepradedami - Atlikšanas laikposms nesākas - Ma jiftaħx il-perijodi ta’ dewmien - Geen termijnbegin - Nie otwiera opóźnień - Não inicia o prazo - Nu deschide perioadele de stagnare - Nezačína oneskorenia - Ne uvaja zamud - Inleder ingen frist - Ní osclaíonn sé na moilleanna
MSG: 20261669.LT
1. MSG 001 IND 2026 0313 IT LT 24-06-2026 IT NOTIF
2. Italy
3A. Ministero delle Imprese e del Made in Italy
Dipartimento Mercato e Tutela Direzione Generale Consumatori e Mercato
Divisione II. Normativa tecnica - Sicurezza e conformità dei prodotti, qualità prodotti e servizi
00187 Roma - Via Molise, 2
3B. Ministero dell’agricoltura, della sovranità alimentare e delle foreste
Direzione generale dello sviluppo rurale
DISR VII - Valorizzazione biodiversità animale
Via XX Settembre, 20 - 00187 Roma
4. 2026/0313/IT - C60A - Ženklinimas
5. Nuostatai, kuriais reglamentuojama Nacionalinė gyvūnų gerovės kokybės sistema (SQNBA) pagal 2020 m. gegužės 19 d. Dekreto-įstatymo Nr. 34 224 bis straipsnį, ir veiklos procedūros, susijusios su penimų kiaulių sertifikavimo reikalavimų (specifikacijų) valdymu ir patvirtinimu...
6. Jais reglamentuojamas SQNBA sertifikavimas, nustatomi gyvūnų sveikatos ir gerovės reikalavimai, kurie yra griežtesni nei ES ir nacionaliniai lauke auginamų galvijų ir kiaulių sertifikavimo standartai, bei nustatomos prekybos sertifikuotais gyvūnais ir produktais taisyklės.
7.
8. Nacionalinė gyvūnų gerovės kokybės sistema (toliau – SQNBA) – gyvulininkystės ūkių ir iš jų gaunamų gyvūninės kilmės produktų sertifikavimo sistema, skirta gyvūnų gerovei užtikrinti ir sukurta pagal 2020 m. gegužės 19 d. Dekreto-įstatymo Nr. 34 224 bis straipsnį, įtrauktą 2020 m. liepos 17 d. Pertvarkančiu įstatymu Nr. 77 (https://www.gazzettaufficiale.it/eli/id/2020/07/18/20A03914/sg)
Sistema sukurta bendradarbiaujant Žemės ūkio, apsirūpinimo maistu savarankiškumo ir miškininkystės ministerijai, Sveikatos apsaugos ministerijai ir „Accredia“ (Italijos akreditavimo tarnyba). Jos tikslas – apibrėžti pagrindinę nacionalinę gamybos sistemą, siekiant pagerinti gamybos procesų tvarumą ir skaidrumą vartotojų atžvilgiu.
Siūlomame techniniame reglamente (1–11 straipsniuose) nustatyta procedūra, pagal kurią apibrėžiami gyvūnų sveikatos ir gerovės reikalavimai, kurie yra griežtesni nei nustatytieji ES ir nacionalinėje teisėje, taikomi nustatant maisto gamybai skirto veisimo proceso valdymo kvalifikaciją. Be to, jame paaiškinama, kad dalyvavimas Nacionalinėje gyvūnų gerovės kokybės sistemoje yra savanoriškas, o prieigos teisė užtikrinama visiems teisėtai suinteresuotų Europos Sąjungos valstybių narių veiklos vykdytojams. Galiausiai jame taip pat reglamentuojamas atitiktį Nacionalinės gyvūnų gerovės kokybės sistemos reikalavimams liudijančio sertifikato išdavimas ir procedūros bei metodai, kuriuos taikydami atitinkamai gamybos grandinei priklausantys asmenys gali prekiauti sertifikuotos bandos gyvūnais arba gyvūniniais produktais. Tuo tarpu 12 straipsnyje nustatyta, kad Gyvūnų gerovės technikos ir mokslo komiteto (CSVA) siūlymu, kaip numatyta dekreto 10 straipsnyje, apibrėžiami sertifikavimo reikalavimai (specifikacijos), susiję su lauke auginamais penimais galvijais ir kiaulėmis, kurių tekstai pateikti 3 priede.
Galiausiai pasiūlymo 13 straipsnyje numatyta vienu metu panaikinti ankstesnius nacionalinius teisės aktus dėl SQNBA.
9. SQNBA siekiama sukurti nacionalinę sistemą, skirtą gamybos procesų tvarumui didinti ir skaidrumui vartotojų atžvilgiu stiprinti.
Projektas buvo pateiktas iš naujo, siekiant atsižvelgti į atšaukimą, apie kurį pranešta 2026 m. balandžio 22 d. pranešimu Nr. 009 (pranešimas 2026/0075/IT), kuriame Komisija mano, kad būtina panaikinti ankstesnius SQNBA nuostatus ir pakeisti juos nauju projektu.
Šiuo pasiūlymu, kuriuo panaikinami ankstesni nacionaliniai teisės aktai, numatoma tvarka, pagal gyvūnų sveikatos ir gerovės reikalavimai, kurie yra griežtesni nei atitinkamuose Europos ir nacionaliniuose standartuose nustatyti reikalavimai, skirti maisto gamybai skirtų gyvūnų auginimo proceso valdymui reguliuoti, bei su lauko sąlygomis auginamais penimiais galvijais ir kiaulėmis susiję sertifikavimo reikalavimai (specifikacijos). Narystė SQNBA yra savanoriška, o prieigos teisė užtikrinama visiems teisėtai susijusiems Europos Sąjungos veiklos vykdytojams (1 straipsnio 1 dalis). Juo taip pat reglamentuojamas atitiktį SQNBA reikalavimams liudijančio sertifikato išdavimas ir procedūros bei metodai, kuriuos taikydami įvairūs asmenys gali prekiauti sertifikuotos bandos gyvūnais arba gyvūniniais produktais.
2016 m. ir 20213 m. „Eurobarometro“ apklausų rezultatai rodo, kad Italijos ir Europos piliečiams vis didesnį susirūpinimą kelia gyvūnų gerovė ir antibiotikų naudojimo gyvulininkystėje mažinimas. Šis interesas reiškia, kad turi būti sustiprintos ženklinimo iniciatyvos, kuriomis siekiama pateikti skaidrią informaciją šiais klausimais. Šią tendenciją patvirtina Europos Komisijos „Study on Animal Welfare Labelling - Final Report“, kurioje nustatyta, kad yra didelis poreikis gauti informaciją apie gyvūnų auginimo sąlygas, ypač susijusią su judėjimo laisve, laikymo sąlygomis, galimybe išeiti į lauką ir skerdimo praktika. Tyrime taip pat pabrėžiama, kad vartotojus domina ženklinimo sistemos, patvirtinančios aukštus gyvūnų gerovės standartus, ypač auginimo ir skerdimo etapais.
2022 m. AISA–Federchimica2 atlikta apklausa taip pat patvirtina, kokią svarbą italai teikia gyvūnų gerovei. Daugiau nei 80 % respondentų mano, kad produktų kokybė priklauso nuo gyvulininkystės kokybės, o beveik pusė mano, kad būtina toliau gerinti gyvūnų gyvenimo sąlygas. Tarp pagrindinių nustatytų priemonių – antibiotikų vartojimo mažinimas, gyvūnų sveikatos stebėsenos gerinimas ir gyvūnų tankumo ūkiuose mažinimas. Dauguma respondentų taip pat nurodė, kad būtų pasirengę mokėti daugiau už produktus, pagamintus laikantis gyvūnų gerovės standartų, pripažindami, kad ūkininkai ir veterinarai atlieka pagrindinį vaidmenį skatinant tvaresnes ir atsakingesnes gamybos sistemas.
Todėl techninio reglamento projektu ne tik skatinama gyvūnų gerovė apskritai ūkiuose, bet ir užtikrinama, kad vis daugiau vartotojų galėtų rasti rinkoje sertifikuotų produktų iš ūkių, kuriuose gyvūnų gerovė viršija privalomus standartus.
9a. – Kokia rizika kyla teisėtam viešojo intereso tikslui, kurį siekiama įgyvendinti priemone, apie kurią pranešama?
Techninio reglamento projektu siekiama suteikti didesnį postūmį naujoms Europos strategijoms įgyvendinti, kad kuo greičiau būtų pasiekti užsibrėžti tikslai – pagerinta gyvūnų gerovė ir kova su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms. Šiuo atžvilgiu naujosiomis Europos strategijomis siekiama skatinti ūkius, kurie iš tikrųjų yra pasiryžę gerinti ūkiuose auginamų gyvūnų sveikatą ir gerovę bei riboti antimikrobinių medžiagų naudojimą ūkiuose. Šioms ūkiams gali būti taikomos skatinamosios priemonės, padedančios sparčiau pasiekti šiuos tikslus, o pasinaudojant siūlomo SQNBA techninio reglamento nuostatomis, galutiniai vartotojai galės lengvai atpažinti produktus, atitinkančius aukštesnius nei vidutiniai gyvūnų gerovės ir kitus standartus.
Kaip priemonė padeda pasiekti nurodytą tikslą?
Iš tiesų SQNBA apima reikalavimus ir procedūras, susijusias su auginimo etapo valdymu, gyvūnų sveikata ir gerove, atsižvelgiant į tai, kad teigiamas poveikis šiems aspektams daro įtaką susijusioms išlaidoms, gyvūnų produktyvumui, vaistų naudojimui, atsparumui antimikrobinėms medžiagoms, taip pat išmetamųjų teršalų kiekių mažinimui ūkiuose – tai aspektai, kurie šiuo metu yra esminiai žemės ūkio tvarumui užtikrinti. Vėliau gautas sertifikatas leis dalyvaujantiems veiklos vykdytojams naudoti specialią informaciją, skirtą toje pačioje kokybės sistemoje užaugintų gyvūnų ir pagamintų produktų pardavimui bei ženklinimui atskirti.
– Ar viešojo intereso tikslas siekiamas nuosekliai ir sistemingai, o jei taip, tai kaip?
SQNBA yra savanoriško sertifikavimo sistema, pagal kurią suinteresuotieji subjektai savanoriškai laikysis konkrečių praktikos kodeksų, kuriuose nustatyti sertifikavimo reikalavimai. Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) strateginiame plane numatytos paskatos skatins dalyvauti SQNBA programoje, o didėjanti paklausa produktams iš ūkių, įsipareigojusių užtikrinti aukštesnius gyvūnų gerovės standartus, leis pasiekti užsibrėžtus tikslus.
9b. Kokia yra vidaus rinkos apribojimo, nustatyto planuojama priemone, apie kurią pranešta, taikymo sritis? Kaip ši priemonės paveiks tarpvalstybinę prekybą ir paslaugas? Techninio reglamento projektu niekaip nebus ribojama rinka. Pagal 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1169/2011 dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams 38 straipsnį prekyba Italijoje produktais, gautais pagal kitas sertifikuotas gyvūnų gerovės kokybės sistemas ir kilusiais iš kitų valstybių narių, nėra draudžiama, nėra trukdoma laisvam maisto produktų judėjimui ir jis nėra ribojamas. Be kita ko, 38 straipsnio 2 dalyje, atsižvelgiant į toliau 39 straipsnyje nurodytas galimybes, numatoma galimybė nacionalinėmis nuostatomis reglamentuoti klausimus, kurie nėra konkrečiai suderinti. Todėl siūlomu techniniu reglamentu jokiu būdu netrukdoma Italijoje prekiauti produktais, paženklintais pagal sertifikuotas gyvūnų gerovės kokybės sistemas, jei jie pagaminti pagal kilmės valstybių narių patvirtintus techninius reglamentus ir yra skirti galutiniam vartotojui Italijoje. Tuo atveju, jei šie produktai būtų iš naujo ženklinami Italijoje, Italijos veiklos vykdytojas privalo laikytis produktų kilmės šalies specifikacijų ir vykdyti veiklą pagal jas atitinkamais grandinės etapais, kurie vyks Italijoje. Galiausiai reikėtų pažymėti, kad projekto 3 straipsnio 2 dalyje numatyta pritaikyti procedūras tik pagal MASAF jau pripažintus ar patvirtintus techninius standartus arba tik Italijoje veikiančių sertifikavimo įstaigų išduotus savanoriškus sertifikatus, kuriuose pateikiama informacija apie gyvūnų gerovę, biologinį saugumą ūkiuose ir veterinarinius vaistus. Todėl minėtas 3 straipsnis jokiu būdu nėra nukreiptas prieš kitas su gyvūnų gerove susijusias kokybės sistemas, kurios buvo teisėtai įsteigtos kitose valstybėse narėse. – Kodėl esamos specialiosios ar bendrosios taisyklės (pavyzdžiui, teisės aktai dėl produktų saugos ar vartotojų apsaugos) yra nepakankamos siekiamam viešojo intereso tikslui ar tikslams užtikrinti? Ar pranešime pateiktame projekte nurodyta priemonė yra mažiausiai ribojanti priemonė, ar yra mažiau ribojančių priemonių, atsižvelgiant į jų poveikį vidaus rinkai? Be to, minėtas pasiūlymas sudaro vieną orientacinę savanoriško gyvūnų gerovės sertifikavimo sistemą, pagrįstą mokslinių parametrų vertinimu, ir juo siekiama suvienodinti įvairius šiuo metu galiojančius sertifikavimo protokolus, ir taip prisidėti prie aiškesnės informacijos vartotojams teikimo. Be to, ES lygmeniu nėra teisės aktų, reglamentuojančių gyvūnų gerovės ženklinimą, nors šiuo klausimu buvo pateikta keletas pasiūlymų. Kokios mažiau ribojančios alternatyvos buvo apsvarstytos? Šiuo pasiūlymu siekiama nustatyti aukštesnius socialinės gerovės standartus nei numatyta privalomuose teisės aktuose, be to, jame numatytas tam tikrų reikalavimų laipsniškas įvedimas. Tai pirmas žingsnis siekiant sudaryti sąlygas ryžtingam perėjimui prie ūkių, kuriuose taikomi griežtesni gerovės standartai. Alternatyva yra „nulinis“ variantas; taigi, alternatyvų nėra. Kodėl šios alternatyvos buvo atmestos?
Tai yra pirmojo etapo priemonė, leidžianti vidutinės trukmės laikotarpiu įvertinti tolesnių reikalavimų įvedimo galimybes. Kodėl pasirinkta priemonė laikoma mažiausiai ribojančiu būdu tikslui pasiekti? Kadangi tai yra pirmojo etapo intervencija, kuria nustatomi reikalavimai, kurių, kaip tikimasi, laikysis daug ūkininkų, kartu keliant gyvūnų gerovės standartus ir pradedant teigiamą ciklą, kuris gali ir toliau augti.
9c. Ar šia priemone nustatomi apribojimai, kurie yra proporcingi siekiamo viešojo intereso tikslo svarbai arba, kai taikoma, rizikos sunkumui ir jos atsiradimo tikimybei?
Laikoma, kad sertifikavimas taikant griežtesnius reikalavimus yra proporcingas siekiamo viešojo intereso tikslo svarbai. Dalyvavimas yra savanoriškas.
– Ar visuomenės intereso apsauga, kurią buvo ketinama užtikrinti priemone, buvo įvertinta atsižvelgiant į vidaus rinkos veikimui daromo poveikio mastą? Kodėl valdžios institucijos nusprendė, kad viešojo intereso apsauga yra svarbesnė už kliūčių vidaus rinkai sukūrimą?
Turint omenyje priemonės pobūdį, ji nesukelia jokio vidinio kišimosi; priešingai, ja siekiama pagerinti gyvūnų gerovę ir leisti specialų gautų produktų ženklinimą, nepakenkiant tų, kurie nusprendžia nesilaikyti Nacionalinėje gyvūnų gerovės kokybės sistemoje nustatytų reikalavimų, produktams.
– Kiek rimtas yra viešojo intereso tikslo nepaisymas, palyginti su galima žala, kurią gali sukelti apribojimas?
Manoma, kad nauda bus didelė ir kad tai nepadarys žalos dabartinei rinkodaros sistemai, kuri ir toliau galioja.
10. Nuorodos į pagrindinius tekstus: Pagrindinio (-ių) teksto (-ų) nėra
11. Ne
12.
13. Ne
14. Ne
15. Ne
16.
Techninių prekybos kliūčių aspektas: Ne
Sanitarinių ir fitosanitarinių
prionių aspektas: Ne
**********
Europos Komisijos
Direktyvos (ES) 2015/1535 Kontaktinis taškas
el. pašto adresas: grow-dir2015-1535-central@ec.europa.eu
