Pranešimas 001
Komisijos pranešimas - TRIS/(2026) 1330
Direktyva (ES) 2015/1535
Pranešimas: 2026/0242/GR
Valstybės narės pranešimas apie teksto projektą
Notification – Notification – Notifzierung – Нотификация – Oznámení – Notifikation – Γνωστοποίηση – Notificación – Teavitamine – Ilmoitus – Obavijest – Bejelentés – Notifica – Pranešimas – Paziņojums – Notifika – Kennisgeving – Zawiadomienie – Notificação – Notificare – Oznámenie – Obvestilo – Anmälan – Fógra a thabhairt
Does not open the delays - N'ouvre pas de délai - Kein Fristbeginn - Не се предвижда период на прекъсване - Nezahajuje prodlení - Fristerne indledes ikke - Καμμία έναρξη προθεσμίας - No abre el plazo - Viivituste perioodi ei avata - Määräaika ei ala tästä - Ne otvara razdoblje kašnjenja - Nem nyitja meg a késéseket - Non fa decorrere la mora - Atidėjimai nepradedami - Atlikšanas laikposms nesākas - Ma jiftaħx il-perijodi ta’ dewmien - Geen termijnbegin - Nie otwiera opóźnień - Não inicia o prazo - Nu deschide perioadele de stagnare - Nezačína oneskorenia - Ne uvaja zamud - Inleder ingen frist - Ní osclaíonn sé na moilleanna
MSG: 20261330.LT
1. MSG 001 IND 2026 0242 GR LT 15-05-2026 GR NOTIF
2. Greece
3A. ΕΛΟΤ, ΚΕΝΤΡΟ ΠΛΗΡΟΦΟΡΗΣΗΣ ΟΔΗΓΙΑΣ 98/34/Ε.Ε, ΚΗΦΙΣΟΥ 50, 121 33 ΠΕΡΙΣΤΕΡΙ, ΑΘΗΝΑ, Τ/Φ: + 30210- 2120104, Τ/Ο: + 30210- 2120131
3B. Υπουργείο Κλιματικής Κρίσης και Πολιτικής Προστασίας Διακυβέρνησης, Λεωφ. Κηφισίας 37-39 Τ.Κ. 15123 Μαρούσι,1,Τηλ.: +30 2132510149 9098852, αρμ.: Υπουργός Κλιματικής Κρίσης και Πολιτικής Προστασίας κ. Ευάγγελος Τουρνάς , e-mail :minister@civilprotection.gr
4. 2026/0242/GR - S00E - Aplinka
5. Reglamento dėl archeologinių vietovių priešgaisrinės apsaugos projektas
6. Archeologinių vietovių priešgaisrinė apsauga
7.
8. Šio reglamento tikslas – nustatyti išsamią atvirų archeologinių vietovių priešgaisrinės apsaugos priemonių ir įrangos įgyvendinimo ir stebėsenos reglamentavimo sistemą, siekiant padidinti priešgaisrinės saugos lygį, sumažinti pažeidžiamumą ir apriboti galimų gaisrų plitimą.
Siekiant šio tikslo, šiame reglamente nustatomi minimalūs reikalavimai, susiję su priemonių ir įrangos įgyvendinimu, siekiant užtikrinti, kad kilus gaisrui visuomenė būtų laiku įspėta, būtų užtikrintas evakuacijos kelių ir avarinių išėjimų prieinamumas, įrengti reikalingi ženklai, parengti organizuotos evakuacijos planai, mokomas personalas, tvarkoma augmenija ir įrengiamos priešgaisrinės juostos bei pastatų apvalkalo konstrukcinė priešgaisrinė apsauga, įgyvendinamos aktyvios priešgaisrinės apsaugos priemonės ir vykdomas gaisro gesinimo įrangos ir sistemų tikrinimas bei techninė priežiūra.
Be to, įgyvendinant reglamentą palengvinamas bendrai kompetentingų vyriausybės departamentų ir agentūrų veiklos koordinavimas ir stiprinamas jų bendradarbiavimas, taip užtikrinant vienodą, koordinuotą ir veiksmingą reagavimą į bet kokią grėsmę, taip pat jų reikiamą parengtį ir skubų operatyvinį reagavimą įvykus incidentui.
Šiuo reglamentu, kaip specialiu atvirų archeologinių vietovių priešgaisrinės saugos reglamentu, nustatomos išsamios nuostatos, kuriomis papildomos bendrosios taisyklės ir nuostatos dėl atvirų vietovių priešgaisrinės saugos, pavyzdžiui, Miškuose arba netoli jų esančių objektų priešgaisrinės saugos reglamentas (Vyriausybės leidinys, II serija, Nr. 3475), Pastatų priešgaisrinės saugos taisyklės (Prezidento dekretas Nr. 41/2018, Vyriausybės leidinys, I serija, Nr. 80 ir Prezidento dekretas Nr. 71/1988, Vyriausybės leidinys, I serija, Nr. 32), Priešgaisrinės tarnybos dekretas Nr. 3/2015 (Vyriausybės leidinys, II serija, Nr. 529) ir Bendras ministrų sprendimas Nr. ΥΠ 1157/2026 (Vyriausybės leidinys, II serija, Nr. 2323), ir yra viršesnis už juose nustatytus reikalavimus.
Tačiau, kaip specialusis reglamentas, kuriuo reglamentuojami priešgaisrinės saugos reikalavimai, jis taikomas kartu su kitų specialiųjų reglamentų, kuriais reglamentuojama statinių ar jų įrenginių sauga ir funkcionalumas, reikalavimais.
Šis reglamentas netaikomas padegimo, sabotažo, vandalizmo, dėl teroro aktų kilusių gaisrų ar kitų panašių veiksmų atvejais.
9. 1. Direktyva (ES) 2015/1535 ir Prezidento dekretas Nr. 81/2018
Prezidento dekretu Nr. 81/2018 į Graikijos teisę perkeliama Direktyva (ES) 2015/1535, kuria nustatoma informacijos apie techninius reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarka. Mechanizmo tikslas – užtikrinti prevencinį skaidrumą ir neleisti kurti nepagrįstas kliūtis vidaus rinkai taikant nacionalinius techninius reglamentus.
Pagal Prezidento dekreto Nr. 81/2018 6 straipsnį vyriausybės departamentai ir agentūros, rengiantys techninius reglamentus, privalo apie juos pranešti Europos Komisijai per ELOT informacijos centrą, kuris veikia kaip nacionalinis kontaktinis punktas.
2. „Atidėjimo laikotarpis“
Pagal Prezidento dekreto Nr. 81/2018 7 straipsnio 1 dalyje nustatytą bendrąją taisyklę, gavęs pranešimą apie techninio reglamento projektą, jo rengėjas privalo atidėti jo priėmimą trims mėnesiams nuo tos dienos, kai Europos Komisija gavo pranešimą. Šis laikotarpis vadinamas „atidėjimo laikotarpiu“ (status quo), t. y. laikotarpiu, per kurį projekto negalima priimti, kad Komisija ir kitos valstybės narės galėtų pateikti pastabas arba išsamią nuomonę.
3. „Skubos tvarka“
Prezidento dekreto Nr. 81/2018 7 straipsnio 7 dalyje išimties tvarka numatyta, kad to paties straipsnio 1–5 dalyse nustatyti įpareigojimai netaikomi, kai Vyriausybės departamentai ir agentūros skubos sumetimais dėl rimtos ir nenumatytos situacijos, susijusios, be kita ko, su saugumu, turi per labai trumpą laiką parengti techninius reglamentus, kad jie būtų priimti ir įsigaliotų nedelsiant, be jokių galimų konsultacijų.
Ši tvarka atitinka ES teisėje numatytą skubos tvarką, ir jei ją patvirtins Europos Komisija, trijų mėnesių atidėjimo laikotarpis nebus taikomas. Skubos priežastys turi būti aiškiai nurodytos pranešime ir turi būti tokios, kad neleistų susidaryti įspūdžiui apie piktnaudžiavimą tvarka.
9a. Rizika, kurią reglamentu siekiama pašalinti, yra gaisro protrūkis arba plitimas archeologinėse vietovėse. Ši rizika yra ypač didelė dėl to, kad dauguma archeologinių vietovių yra miškingose vietovėse ar netoli jų arba panašiose vietovėse, taip pat dėl klimato kaitos poveikio, dėl kurio miškų gaisrai plinta dažniau, intensyviau ir greičiau.
Šiuo reglamentu sistemingai ir nuosekliai padedama įgyvendinti tikslą, nes juo nustatoma viena nuosekli ir specializuota gaisrų rizikos prevencijos, pasirengimo ir valdymo sistema. Visų pirma, augmenijos tvarkymo ir priešgaisrinių juostų įrengimo priemonėmis sumažinama gaisro kilimo ir greito plitimo tikimybė, o įrengiant tinkamus ir atitinkamus evakuacijos maršrutus bei avarinius išėjimus, pakankamą avarinį apšvietimą, aiškiai matomus ir tinkamus saugos ženklus bei parengiant evakuacijos planus, taip pat įrengiant patikimas gaisro signalizacijos ir pranešimo sistemas padidinamas lankytojų saugumas ir galima veiksmingiau reaguoti susidarius avarinei situacijai. Rengiant organizuotos evakuacijos planus ir reguliariai rengiant pratybas ir darbuotojų mokymus taip pat didinamas operatyvinis pasirengimas ir sutrumpinama reagavimo į gaisrus trukmė.
Būtinybė įgyvendinti šią konkrečią priemonę kyla tiek iš užfiksuotų gaisrų archeologinėse vietovėse istorijos, tiek iš patirties, sukauptos per pastaruosius penkerius metus įgyvendinant Klimato krizės ir civilinės saugos ministerijos bei Kultūros ministerijos bendradarbiavimo memorandumą. Konkrečiai, įgyvendinus šį memorandumą daugiau nei 60 archeologinių vietovių nustatyta, kad esant prevenciniams protokolams ir specializuotiems evakuacijos planams, taip pat taikant sistemingas priemones (reguliarius patikrinimus, kuro tvarkymą, personalo mokymus bei Priešgaisrinės tarnybos ir Kultūros ministerijos tarpusavio bendradarbiavimą) stipriai padidėja operatyvinis veiksmingumas ir sumažėja rizika.
Be to, būtinybė planuoti ir diegti prevencines priešgaisrinės saugos priemones bei įrangą kultūros paveldo vietovėse patvirtinama tarptautinėje literatūroje ir tarptautinių kultūros organizacijų, pavyzdžiui, UNESCO, gairėse (https://www.unesco.org/en/articles/fire-risk-management-guide-protecting-cultural-and-natural-heritage-fire).
Taigi, šiuo reglamentu nuosekliai ir sistemingai padedama siekti numatyto viešojo intereso tikslo, taikant visapusišką požiūrį į gaisrų rizikos valdymą, apimantį visus prevencijos, operatyvinės parengties, reagavimo ir padarinių švelninimo etapus, siekiant apsaugoti žmonių gyvybes, kultūrinį paveldą ir gamtinę aplinką. Be to, tai yra specializuota administracinė reguliavimo priemonė, specialiai pritaikyta konkrečiai archeologinių vietovių rizikai (gaisrui) mažinti, kurios poveikis visuomenės interesų apsaugai yra greiti ir įvertinami rezultatai.
9b. Nepaisant to, kad yra bendrųjų teisės aktų ir norminių nuostatų dėl gaisrų prevencijos, iki šiol nėra konkretaus vieno priešgaisrinės apsaugos reglamento, kuris būtų pritaikytas tik konkrečioms archeologinių vietovių charakteristikoms (eksploatacinėms ir funkcinėms charakteristikoms, visų pirma susijusioms su prieiga, topografija, artumu su miškingomis ar krūmokšniais apaugusiomis vietovėmis, techninių intervencinių priemonių įgyvendinamumu, infrastruktūros, evakuacijos kelių ir didelių lankytojų srautų valdymo buvimu ar nebuvimu) ir kuriame būtų atsižvelgiama į jų apribojimus ir kultūrinę vertę. Šiuo reglamentu užpildoma reali ir reikšminga reguliavimo spraga, nustatomos būtinos priemonės, procedūros, atsakomybė ir visų suinteresuotųjų šalių kompetencijos, siekiant kuo mažiau intervencinėmis priemonėmis užtikrinti archeologinių vietovių apsaugą nuo gaisro pavojaus ir jų išsaugojimą dabarties bei ateities kartų labui.
Visų pirma juo nustatomi apribojimai tik tiek, kiek tai būtina siekiant užtikrinti tinkamą priešgaisrinės apsaugos lygį atvirose archeologinėse vietovėse, ir nesitikima, kad dėl to bus labai apribota vidaus rinka arba tarpvalstybinė prekyba prekėmis ir paslaugomis. Siūlomi reikalavimai daugiausia susiję su organizacinėmis ir prevencinėmis priešgaisrinės saugos priemonėmis, kurios taikomos nepriklausomai nuo produktų, įrangos ar paslaugų teikėjų kilmės ir nesukuria diskriminacijos ar nepagrįstų rinkos kliūčių.
Vertinant reglamento būtinumą apsvarstytos mažiau ribojančios alternatyvos, pavyzdžiui, neprivalomų gairių priėmimas, savanoriškų priešgaisrinės saugos standartų įgyvendinimas arba atitinkamų klausimų sprendimas kiekvienu konkrečiu atveju teikiant administracines rekomendacijas. Šios alternatyvos buvo pripažintos netinkamomis, nes jomis neužtikrinamas vienodas ir privalomas apsaugos lygis, taip pat negarantuojamas nuoseklus prevencinių ir operatyvinės parengties priemonių taikymas visose atvirose archeologinėse vietovėse. Be to, nesant privalomų taisyklių, panašios rizikos objektų saugos ir parengties lygiai gali labai skirtis.
9c. Šalies kultūrinio paveldo apsauga, kaip įtvirtinta konstitucinė teisė, turi viršenybę prieš bet kokius konkrečius apribojimus ar intervencines priemones, kylančias taikant reglamentą ir susijusius su archeologinių vietų naudojimu, prieiga prie jų bei veiklos ir renginių organizavimu šiose vietovėse. Reglamente numatytos priemonės paprastai yra prevencinio pobūdžio (pvz., priešgaisrinės juostos, augmenijos valdymas, evakuacijos keliai, ženklai, apšvietimas, masinio informavimo sistemos, stacionarūs arba pusiau stacionarūs priešgaisrinės apsaugos tinklai ir t. t.) ir nesudaro neproporcingos arba pernelyg didelės naštos (techninės, finansinės, administracinės), palyginti su galima nauda.
Konkrečiai, įgyvendinamos priemonės ir veiksmai – kurių dauguma yra nedidelio intensyvumo – yra būtini ir tinkami tikslui pasiekti bei visiškai atitinka proporcingumo principą, nustatytą Konstitucijos 25 straipsnyje, tuo pačiu visiškai laikantis konstitucinės ir įstatyminės pareigos saugoti kultūrinį paveldą pagal Konstitucijos 24 straipsnio 1 ir 6 dalis, aiškinamas kartu su Įstatymu Nr. 4858/2021 „Dėl antikvarinių daiktų ir kultūros paveldo apskritai apsaugos teisės aktų kodekso ratifikavimo“.
Pasirinkta priemonė yra mažiausiai ribojantis būdas numatytam tikslui pasiekti, nes ji apsiriboja minimalių privalomų reikalavimų, taikomų priešgaisrinės saugos ir parengties priemonėms, nustatymu, o tai yra tiesiogiai susiję su numatytu tikslu – žmogaus gyvybės, kultūrinio paveldo ir gamtinės aplinkos apsauga, tuo pačiu laikantis proporcingumo principo.
Jeigu nepavyktų pasiekti numatyto viešojo intereso tikslo, t. y. veiksmingai apsaugoti archeologines vietoves ir paminklus nuo gaisro pavojaus, tai būtų nepalyginamai žalingiau nei galima našta, kurią galėtų sukelti reglamento apribojimai. Dėl archeologinėje vietovėje plintančio gaisro gali būti visam laikui ir negrįžtamai prarasti unikalios istorinės, mokslinės ir simbolinės vertės paminklai, kurių, juos sunaikinus, negalima atkurti ar pakeisti.
10. Nuorodos į pagrindinius tekstus: Pagrindinio teksto nėra
11. Taip
12. Žr. pridedamą failą skyriuje „Patvirtinamieji dokumentai“.
13. Ne
14. Ne
15. Ne
16.
Techninių prekybos kliūčių aspektas: Ne
Sanitarinių ir fitosanitarinių
prionių aspektas: Ne
**********
Europos Komisijos
Direktyvos (ES) 2015/1535 Kontaktinis taškas
el. pašto adresas: grow-dir2015-1535-central@ec.europa.eu
